Žmonės į uraganus žiūri ne taip rimtai, jeigu jie yra pavadinti moteriškais vardais, o tokio elgesio pasekmės yra mirtinos, skelbia naujas tyrimas.
Moterų vardais pavadintos audros istoriškai nužudo daugiau žmonių, nes žmonės nelaiko jų itin pavojingomis ir nesiima visų reikalingų atsargumo priemonių, teigiama tyrime, išspausdintame Nacionalinės mokslų akademijos žurnale.
Ilinojaus universiteto ir Arizonos valstijos universiteto tyrėjai išanalizavo šešių dešimtmečių (nuo 1950 iki 2012 m.) mirčių nuo uraganų duomenis pagal jų vardus. Paaiškėjo, kad iš 47 daugiausiai aukų pareikalavusių uraganų, moteriškais vardais pavadintos audros buvo atsakingos už vidutiniškai 45 mirtis, palyginus su beveik dvigubai mažiau mirčių, 23, nuo vyriškai pavadintų uraganų (tyrime nedalyvavo uraganai Katrina ir Audrey, galėję iškreipti modelį).
Aukų skirtumai skirtingų „lyčių“ uraganuose buvo dar ryškesni lyginant aiškiai vyriškus vardus su aiškiai moteriškais.
„Mūsų modelis rodo, kad pakeitus uragano vardą iš Čarlio į Elisą, beveik patrigubėtų žuvusiųjų skaičius“, - rašoma tyrime.
Sharon Shavitt, tyrimo bendraautorė ir Ilinojaus universiteto rinkodaros profesorė, sako, kad rezultatai gali reikšti „užslėptą seksizmą“, t.y., sprendimus, kuriuos darome apie audras, remdamiesi jų vardų lytimi, to net nepastebėdami.
Kad ištirtų hipotezę, jog uragano lytis turi įtakos žmonių nuomonei apie audrą, tyrėjai atliko šešis eksperimentus, kurių metu grupėms po 100-346 žmones būdavo užduodama serija klausimų.
Vieno eksperimento metu respondentai prognozavo, kad vyriškais vardais praminti uraganai būna daug intensyvesni nei pavadinti moteriškais. Kitoje užduotyje uragano lytis įtakojo tai, kaip, respondentų teigimu, jie pasiruoštų artėjančiam uraganui.
„Įsivaizduodami „moterišką“ uraganą, žmonės ne taip noriai ieškotų slėptuvės, - rezultatus vertino Shavitt. – Stereotipai, slypintis už šių sprendimų, yra subtilūs ir nebūtinai priešiški moterims – jie gali būti susiję su tuo, kad moterys laikomos šiltesnėmis ir mažiau agresyviomis nei vyrai.“
Uraganai vardais vadinami nuo 1950 m. Iš pradžių buvo naudojami vien tik moteriški vardai, tačiau 1979 m. į jų tarpą pradėta įtraukti ir vyriškus.
Tyrimo autoriai ragina meteorologų bendruomenę peržiūrėti vardų suteikimo audroms praktiką.
„Nors žmogiški vardai uraganams meteorologų yra naudojami dėl aiškumo padidinimo ir informacijos apie audras rinkimo, ši praktika taip pat kenčia nuo populiarių ir giliai įsišaknijusių stereotipų apie lytis, ir atneša nelauktas bei potencialiai mirtinas pasekmes“, - skelbiama tyrime.
Nors Nacionalinis uraganų centras atsisakė pakomentuoti šio tyrimo rezultatus, pabrėžta, kad žmonės turi galvoti apie audros pavojų, nepriklausomai nuo jos vardo.
„Nesvarbu, ar vardas yra Semas, ar Samanta, į mirtiną uragano poveikį – vėją, smarkų bangavimą ir potvynius – privalo rimtai žiūrėti visi, atsidūrę to uragano kelyje, kad apsaugotų savo gyvybes, įskaitant ir paklusimą reikalavimams evakuotis“, – sakė Dennisas Feltgenas, Nacionalinio uraganų centro atstovas.
Tuo tarpu Billas Readas, buvęs centro direktorius, nėra įsitikinęs, kad audros vardas yra toks didelis faktorius, kaip rodo tyrimas.
„Nors ir būtina išskirti skirtumą tarp lyčių, norėčiau žinoti, ar šis faktorius yra reikšmingas, ar labai smulkus visų kitų visuomenės ir įvykių įtakojamų sprendimų sūkuryje“, - sakė Readas.
Kiti meteorologijos bendruomenės balsai mano, kad tyrimas yra svarbus, tačiau nerekomenduotų keisti visos vardų suteikimo sistemos.
„Nesu pasirengęs keisti šios sistemos remiantis vienu tyrimu, bet tai gali būti dar vienas požymis, jog 2014-aisiais nebeužtenka galvoti vien apie fizinį mokslą, kad išsaugotume gyvybes“, - teigė Marshallas Shepherdas, buvęs Amerikos meteorologų sąjungos prezidentas.
Gina Eosco, Cornellio universiteto rizikos komunikacijos grupės tyrėja, pabrėžė, kad audros vardas yra tik vienas iš ne su oru susijusių faktorių, kuriuos elgseną tiriantiems mokslininkams reikia geriau suprasti, kad išsiaiškintų, kaip žmonės priima su pavojingomis audromis susijusius sprendimus.
Jai pritarė ir Julie Demuth, Nacionalinio atmosferos tyrimų centro mokslininkė, kuri tiria visuomeninius orų informacijos aspektus.
„Aš tikiuosi, kad šis tyrimas padės toliau tęsti dialogą ir paskatins tolesnius tyrimus apie žmonių požiūrį į uraganų keliamą riziką bei jo įtaką uraganų rizikos komunikacijai“, - sakė ji.
