Venera prieš daugelį amžių teoriškai galėjo būti tinkama palaikyti žmogišką gyvybę, atskleidžia naujas NASA tyrimas, pasitelkęs kompiuterinio modeliavimo technikas, kad nustatytų, jog prieš maždaug 715 mln. metų antroji planeta nuo Saulės galėjo būti gyvenama. Tuo laikotarpiu Venera galėjo turėti vandenyną su skystu vandeniu ir pakankamai nuosaikias oro temperatūras, skelbia NASA.
Toks vaizdas smarkiai skiriasi nuo dabartinės Veneros, kurios paviršiaus temperatūra siekia nepakeliamus 864 laipsnius pagal Farenheitą (462 laipsniai pagal Celsijų), arba kur kas daugiau, nei švino lydymosi temperatūra; Planetos atmosferą sudaro anglies dvideginis ir vandenilis, ir ji taip pat yra 90 kartų tankesnė už Žemės, sako tyrėjai.
Kadangi Venera taip pat gauna daug Saulės šviesos, galiausiai jos vandenynas (jeigu ji tokį tikrai turėjo) išgaravo, o planetos atmosfera tapo tokia, kokią matome šiandien.
Mokslininkai, kurie sukūrė kompiuterinę planetos klimato simuliaciją, mano, jog Venera galėjo būti gyvenama pakankamai ilgą laiko tarpą – net iki dviejų milijardų metų.
„Didžioji dalis tų pačių įrankių, kuriuos naudojame modeliuodami klimato kaitą Žemėje, gali būti pritaikyti tyrinėti tiek ankstesnius, tiek dabartinius klimatus ir kitose planetose, - išplatintame pranešime teigia Michaelas Way, NASA Goddard kosminių tyrimų instituto mokslinis bendradarbis ir vyriausiasis tyrimo autorius. – Šie rezultatai rodo, kad senovėje Venera galėjo būti visai kitokia vieta nei ta, kurią regime šiandien.“
Mokslininkai, kurie sukūrė kompiuterinę planetos klimato simuliaciją, mano, jog Venera galėjo būti gyvenama pakankamai ilgą laiko tarpą – net iki dviejų milijardų metų.
Naujasis tyrimas buvo publikuotas moksliniame žurnale „Geophysical Research Letters“.
