Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), vykdantis daugiausiai dirbtinio intelekto (DI) tyrimų Lietuvoje, įsteigė Intelektualių sistemų laboratoriją. Tarp svarbiausių laboratorijos tikslų – tarpdisciplininiai DI tyrimai, bendradarbiavimas su verslo ir viešojo sektoriaus organizacijomis, verslo ir mokslo projektų vykdymas, bendradarbiavimas su aukščiausio lygio DI tarptautinėmis organizacijomis ir dalyvavimas naujos kartos mokytojų rengime.
Dirbtinio intelekto sritys, kurioms VDU mokslininkai šiandien skiria didžiausią dėmesį – kalbos technologijos, technologijų teisė, robotika, kompiuterinė rega ir daugybė kitų.
Dirbtinio intelekto naujovių srityje Europa vis dar atsilieka nuo JAV, Kanados ar Kinijos
Europos Sąjunga vis dar atsilieka vidutinio žmogaus lygio dirbtinio intelekto srityje – todėl šių technologijų tyrinėjimui ir vystymui 2021-2027 metais Bendrija numato skirti apie 100 milijardų eurų.
Dėl pasaulinės lyderystės dirbtinio intelekto naujovių srityje konkuruoja JAV, Kinija ir Kanada, investuojančios dideles sumas į šios srities tyrimus ir verslus. Europa nenori atsilikti – greta kitų iniciatyvų, net 231 žemyno mokslo institucija susibūrė į dirbtinio intelekto laboratorijų jungtinį tinklą CLAIRE, kuriame įvairiausių sričių ekspertai sieks inovacijų taikydami dirbtinį intelektą.
Tinklo vizija akcentuoja, kad technologijų tyrimai Europoje turi atsižvelgti į etinę, teisinę ir socialinę problematiką. Vytauto Didžiojo universitetas yra vienintelis Lietuvos atstovas CLAIRE tinkle – šiemet į jį buvo priimta naujoji VDU Intelektualių sistemų laboratorija. Daugelis ES šalių narių jau parengė savas dirbtinio intelekto strategijas, o Lietuva, deja, atsilieka – ją tik dabar ruošti ėmėsi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbo grupė, kurioje dirbti pakviestas ir VDU Informatikos fakulteto Intelektualių sistemų laboratorijos vadovas doc. dr. Darius Amilevičius.
„Strategijoje įvardijama, kad Lietuvos dirbtinio intelekto tyrimuose vienas iš lyderių yra VDU, nuosekliai dirbantis šioje srityje jau ne vieną dešimtmetį – vykdome daugiausiai tam skirtų tyrimų, Informatikos fakultete dėstome dalykus, susijusius su DI technologijomis, Informatikos ir Humanitarinių mokslų fakultetuose vystome kalbos technologijas, kurios yra viena svarbiausių DI technologijų sričių. Kalbant apie nacionalinius prioritetus – turime vykdyti tarpdisciplininius tyrimus, būti pasirengę ruošti naujus specialistus ir talentus, įvesti robotikos, dirbtinio intelekto dalykus į mokytojų rengimą“, – vieną svarbesnių ateities užduočių, nurodytų strategijoje, įvardija mokslininkas.
Pasak doc. dr. D. Amilevičiaus, dirbtinis intelektas suteikia vis naujų, milžiniškų galimybių, ypač gamybos, paslaugų ir sveikatos apsaugos srityse – pavyzdžiui, robotizuotos radioterapinės lovos, kurias sukūrė lietuvių įmonė „Rubedo sistemos“, užmezgusi partnerystės ryšius su VDU.
Kita vertus, mokslininkas pažymi, kad DI gali turėti įtakos ir naujoms šališkumo, nelygybės, manipuliacijos formoms, privatumo pažeidimams, prarastiems darbams. Docento nuomone, atsakingas DI tyrinėjimas ir vystymas turėtų strategiškai orientuotis į žmogaus gerovės didinimą, jo gebėjimų papildymą, o ne asmens pakeitimą arba išstūmimą, tarnauti žmogui ir ginti jo teises ir vertybes, brangias Europos visuomenėms.
„Rengiant Lietuvos dirbtinio intelekto strategiją, nustatėme, kad valstybė beveik visiškai neskatina šių technologijų raidos, trūksta joms skirtų vyriausybinių programų, verslas taip pat investuoja mažai. Sekdami užsienio pavyzdžiais, turėtume intensyvinti mokslinius tyrimus, rengti daugiau specialistų, diegti šias technologijas valstybės institucijose ir viešosiose paslaugose, efektyvinti elektroninę demokratiją, stiprinti teisinę bazę, didinti visuomenės pasitikėjimą naujomis technologijomis“, – teigia doc. dr. D. Amilevičius.
Skaitmenizuotai lietuvių kalbai – geresnės išlikimo perspektyvos
„Apie 2022-uosius prasidės trečioji DI ir kalbos technologijų banga – joms, tikimasi, jau nebereikės didelių duomenų masyvų, tekstynų; pakaks tiesiog aprašyti modelį ir pati sistema žinos, kaip elgtis. Prognozuojama, kad kalbos technologijų rinka iki 2025 m. drastiškai augs – ypač jos dalis, susijusi su dirbtiniu intelektu“, – paaiškina doc. Darius Amilevičius.
Tarp svarbiausių DI sričių, kurias šiuo metu tyrinėja ir vysto Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai – kalbos apdorojimo technologijos, robotika, duomenų analizė, mašininis ir gilusis mokymas, kompiuterinė rega ir žaidimų kūrimas.
Specialistai sutaria, kad skaitmenizuota kalba yra vienas geriausių būdų užtikrinti jos išlikimą ateityje. Antai VDU projekte „Semantika 2“, kurį vykdo Humanitarinių mokslų, Informatikos ir Teisės fakultetų jungtinė mokslininkų komanda (vadovas doc. dr. Darius Amilevičius), yra kuriama giliojo mokymo ir giliųjų neuroninių tinklų technologijomis grįsta atvirojo kodo programinė įranga. Ji automatiškai analizuos lietuvių kalbos rašytinę ir sakytinę kalbą, atvers galimybes vystyti pačias įvairiausias kalbos technologijas verslams, valstybiniam sektoriui, visuomenei.
Tarp rengiamų inovacijų – automatinis šnekos vertimas tekstu, socialinių tinklų tekstų automatinė analizė, automatinis santraukų sudarymas, automatinė nuomonių analizė, automatinis neapykantos/įžeidžios kalbos nustatymas, kuris leis automatiškai patikrinti, ar mašininiam mokymui naudojamuose tekstynuose nėra įžeidžių ar diskriminuojančio pobūdžio tekstų.
Kitas svarbus projektas yra Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, kurį jau 26 metus plėtoja VDU Kompiuterinės lingvistikos centras – šiame tekstyne kaupiami lietuviški tekstai, reikalingi dirbtinio intelekto technologijų vystymui, kalbos kompiuterizavimui ir kalbos technologijų kūrimui. Tiek „Semantika 2“, tiek tekstyno projektu siekiama išsaugoti kalbos gyvybingumą, aktualumą skaitmeninėje erdvėje.
Tekstyno pagrindu 2007 m. VDU mokslininkai sukūrė pirmąją anglų-lietuvių kalbų automatinio vertimo sistemą, pasirodžiusią dar prieš „Google Translate“. Šiuo metu VDU dalyvauja ir atstovauja Lietuvai tarptautinės kalbos technologijos infrastruktūros konsorciume CLARIN ERIC.
Kalbos technologijos kompiuteriui leidžia suprasti žmogaus šneką ir tekstą, generuoti atsakymus, bendrauti su žmogumi žmogui priimtinu būdu. Tai labai svarbu, nes jau netolimoje ateityje turėsime pamiršti tradicines bendravimo su kompiuteriu priemones – klaviatūras ir peles. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad DI ir kalbos technologijos yra itin aktualios tiek politikams, tiek žurnalistams – jų dėka galima atlikti automatinę žmonių nuomonių analizę ir lengviau prognozuoti rinkimų rezultatus, tyrinėti piliečių įsitraukimą į valstybės valdymą.
Dirbtinio intelekto moralės ir atsakomybės klausimai: etinio ir teisinio reguliavimo gairės Lietuvai
Paradoksalu, tačiau nors dirbtinio intelekto technologijos yra vienos svarbiausių šiandien, tik visai neseniai Lietuvoje imta garsiau kalbėti apie jų reikšmę, naudą ir grėsmes visuomenei – robotizuoti sprendimai gali ne tik padėti žmogui kurti gerovę, bet kartu ir skleisti neapykantą, diskriminaciją.
„Galima sakyti, kad tikrai vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija: juk technologinius technologijų pokyčius vadinti pramonės revoliucija galima tik tada, kai pokyčiai paliečia ne tik ekonomiką, bet ir visuomenę“, – sako VDU Informatikos fakulteto Intelektualių sistemų laboratorijos vadovas doc. dr. Darius Amilevičius.
Anot mokslininko, nuo 2017-ųjų pasaulyje intensyviai svarstomi DI etikos klausimai, susiję su dirbtinio intelekto ir žmogaus koegzistencija. Todėl 2017 m. galima laikyti lūžio metais, kai DI tapo jau ne tik technologine, bet ir socialine realybe. Smarkiai padaugėjo diskusijų, mokslinių straipsnių apie etinius, teisinius šių technologijų reguliavimo ir priežiūros aspektus.
Svarstymus paskatino ir plačiai nuskambėjusios nesėkmės – kai „Microsoft“ pokalbių robotas (angl. chatbot) per nepilną dieną tapo seksistu, JAV teismuose įdiegta nusikaltėlių elgseną prognozuojanti sistema pradėjo diskriminuoti juodaodžius, o socialinis tinklas „Facebook“ diskriminavo JAV prezidento rinkimų kandidatus. Pradėta analizuoti ir diskutuoti, kas turėtų atsakyti ir už savaeigių automobilių padarytą žalą.
„Turime sutikti su Aukščiausio lygio dirbtinio intelekto ekspertų grupės prie Europos Komisijos nuomone, kurią jie išsakė naujausiame Europos Komisijos dokumento „Etikos gairės patikimam dirbtiniam intelektui“ projekte. Jų nuomone, patikimas dirbtinis intelektas turi gerbti žmogaus teises ir vertybes, turi būti tinkamai reguliuojamas teisės aktais, taip pat technologiškai tvirtas ir patikimas, nes technologinės spragos gali padaryti žalą žmogui, nors kūrėjai to tiesiogiai ir nenorėjo“, – pasakoja doc. dr. D. Amilevičius.
Dirbtinio intelekto atsakomybės, moralės klausimus Lietuvoje nagrinėja tarpdisciplininis VDU mokslininkų vykdomas projektas „Ateities teisės, etikos ir intelektualių technologijų integralumo studija“, kuriame jėgas suvienijo technologijų, teisės ir etikos ekspertai. Tyrėjai užsibrėžė ambicingus tikslus – ne tik įvertinti išmaniąsias technologijas iš moralinės ir teisinės pusės, bet ir parengti jų etinio bei teisinio reguliavimo gaires, patobulinti ateities teisininkų rengimo programas. Skirtingų sričių sandūroje siekiama rasti atsakymą ir į patį sudėtingiausią klausimą – kokias moralines bei juridines teises, pareigas ir atsakomybę gali turėti robotai.
Aptariant dirbtinį intelektą neišvengiamai paliečiamas ir nykstančių profesijų klausimas – pavyzdžiui, prognozuojama, jog Jungtinėse Valstijose robotai perims apie 40 proc. darbų. Lietuvoje šis procentas gali būti ženkliai didesnis – bet, anot D. Amilevičiaus, nereikėtų persistengti skambinant pavojaus varpais apie robotų „invaziją“ ar atimamas darbo vietas.
„Reikėtų galvoti ne apie „robotų grėsmę“, o apie persikvalifikavimą – jei dirbate rutininį darbą, tarkim, parduotuvės konsultanto, ieškokite kitos specialybės, kelkite kvalifikaciją. Juk, pavyzdžiui, savo laiku iš pareigybių sąrašo buvo išbraukta ir sekretorė – tokių pareigų ES nebėra jau nuo 1973-ųjų. Tai natūralu ir dėl to neverta protestuoti apie „vagiamus“ darbus, keliant nereikalingą paniką ir sumaištį“, – tikina ekspertas.
Žmonėms jau dabar nebereikia nuobodžiauti atliekant užduotis, su kuriomis puikiai susidoroja kompiuteriai – pavyzdžiui, bankuose, kur gaunama šimtai tūkstančių laiškų, įdarbinti robotai, gebantys atpažinti populiariausius klausimus ir automatiškai į juos atsakyti, automobilių stovėjimo aikštelėse, pasitelkiant videokameras, kompiuteris registruoja, kiek jose yra laisvų vietų ir pateikia šią informaciją vartotojams, kurie tuomet gali nuspręsti, ar verta ten važiuoti.
Namuose, darbe, versle vis labiau populiarėja virtualūs asistentai, vykdantys įvairias užduotis. Ateityje jie gebės įveikti kompleksines užduotis – pavyzdžiui, paprašius suorganizuoti susitikimą su verslo partneriu, robotas galės ištyrinėti abiejų kalendorius ir mėgiamus restoranus, parinks abiem tinkamą datą ir vietą, viską suderins ir rezervuos.
VDU informacija
