Populiariajame televizijos seriale „CSI“ teismo medicina yra vaizduojama kaip visagalė, pasitelkianti naujausias technologijas, ir kone neklystanti. Deja, toks vaizdas neretai smarkiai prasilenkia su realybe. Šią savaitę Prezidento patarėjų tarybos mokslo ir technologijų klausimais (PCAST) paviešinta ataskaita atskleidė, jog ekspertų įrodymai, surinkti remiantis skirtingais teismo medicinos metodais – tokiais kaip dantų žymių analizė, šaunamųjų ginklų identifikacija, avalynės analizė ar plaukų lyginimas per mikroskopą – neturi tvirto mokslinio pagrindo. Paprastai sakant, šie metodai negali būti laikomi patikimomis teisinių įrodymų formomis.
Tik pati paprasčiausia DNR analizės forma yra moksliškai patikima, atskleidžia tyrimas. Tuo tarpu kiti teismo medicinos metodai turi ganėtinai aukštus paklaidos lygius, o dar kitus apskritai galima laikyti spėlionėmis. „Dantų žymių analizės pavertimo moksliškai patikimu metodu perspektyvos yra žemos“, skelbia ataskaita. Kitais žodžiais tariant, tokia analizė yra maždaug tokia pat patikima, kaip astrologija. Tačiau daugybė nelamingų sielų, kalinčių kalėjimuose, ten pateko būtent tokių metodų dėka.
Nacionalinė mokslų akademija dar 2009 m. paskelbė savo teismo medicinos metodų analizę, kurioje sukritikavo visą eilę bylose naudojamų technikų, tačiau situacija nuo to laiko nė kiek nepasikeitė – pasenę metodai ir toliau yra plačiai taikomi renkant įrodymus prieš įtariamuosius. Tai paskatino prezidentą Baracką Obamą paprašyti savo patarėjus atlikti naują problemų įvertinimą, kad būtų galima ieškoti būdų pagerinti situaciją.
To prašymo rezultatai dabar ir buvo paviešinti. Tyrėjai pažvelgė į septynis skirtingus teismo medicinoje naudojamus metodus, ir kiekviename jų rado potencialių arba rimtų pažeidimų. Nė vienu atveju nebuvo nustatyta, kad tie metodai atitinka apibrėžimus, naudojamus apibūdinti juos teismo salėse: „šimtu procentų patikimas“, „turintis nulinę paklaidą“, „beveik nulinę“, ar „nereikšmingą“.
Plaukų analizė: Nors Teisingumo departamentas jau anksčiau buvo nustatęs, kad plaukų analizė turi problemų su tikslumu, PCAST teigimu, šios technikos trūkumai nebuvo iki galo įvertinti. Patarėjų taryba rekomenduoja, kad ateityje tokio tipo įvertinimus atliktų mokslinės, o ne teisinės, agentūros.
DNR analizė: Bazinė DNR analizės technika yra moksliškai pagrįsta, bet svarbu atsižvelgti ir į žmogiškąjį faktorių. Kaip rašo ataskaitos autoriai, „nors tikimybė, kad du pavyzdžiai iš skirtingų šaltinių turėtų tą patį DNR profilį, yra menka, žmogiškosios klaidos tikimybė yra kur kas aukštesnė“. Tai reiškia, kad DNR įrodymai potencialiai gali būti priskiriami ne tam įtariamajam.
Tyrėjai pažvelgė į septynis skirtingus teismo medicinoje naudojamus metodus, ir kiekviename jų rado potencialių arba rimtų pažeidimų. Nė vienu atveju nebuvo nustatyta, kad tie metodai atitinka apibrėžimus, naudojamus apibūdinti juos teismo salėse: „šimtu procentų patikimas“, „turintis nulinę paklaidą“, „beveik nulinę“, ar „nereikšmingą“.
Pirštų atspaudai: Pirštų atspaudų lyginimas yra subjektyvus procesas, o tyrimai jau anksčiau yra parodę, kad tyrėjai gali būti linkę į šališkumą, jeigu mano, kad įtariamasis įvykdė nusikaltimą, ir jeigu tą nurodo kiti byloje surinkti įrodymai. Kol kas nežinoma, koks gali būti šio metodo paklaidos lygis, tačiau įgudusių teismo medicinos ekspertų teisėsaugos sistemoje vis dar trūksta. Vis tik PCAST optimistiškai vertina šios analinės kompiuterizavimo galimybes, kas apribotų žmogiškojo faktoriaus įsikišimą.
Šaunamojo ginklo identifikavimas: Manoma, kad skirtingi šaunamieji ginklai palieka skirtingus „pėdsakus“ šovinių forma, bet PCAST atrado, kad iki šiol buvo atliktas vos vienas tyrimas, įvertinęs šio metodo paklaidos lygį, kuris galimai siekia 1 iš 46 atvejų, nepaisant to, kad jo propaguotojai tikina, jog ši technika turi „beveik idealų tikslumą“. Vėlgi, tikimasi, kad šios technikos kompiuterizavimas padės pakeisti ją iš subjektyvios į objektyvią.
Avalynės analizė: PCAST nenagrinėjo, ar bato paliktos žymės tikrai gali padėti tyrėjams nustatyti to bato tipą ir dydį. Vietoje to, patarėjai ieškojo tyrimų, kurie parodytų, ar įmanoma pakankamai aiškiai perkelti batų įspaudus ant popieriaus, kad juos būtų galima palyginti su paliktais nusikaltimo vietoje, ir tokių tyrimų nerado. Akivaizdu, kad tai turi būti pataisyta.
Dantų žymių analizė: Į šį metodą buvo paleista daugiausiai kritikos strėlių. Tai iš esmės yra labai subjektyvi technika, dėl kurios nesutinka net patys teismo medicinos ekspertai: „Turimi moksliniai įrodymai tvirtai rodo, kad ekspertai ne tik negali pakankamai tiksliai identifikuoti dantų žymių šaltinio, bet netgi negali rasti vienos nuomonės dėl to, ar tai apskritai yra žmogaus dantų žymės.“
