Kalėdos aplink pasaulį
Kalėdos švenčiamos daugelyje pasaulio šalių: ši šventė tapo neatsiejama įvairių kultūrų dalimi. Nesvarbu, kur bebūtumėte gruodžio 25-ąją (kai kuriose šalyse ši data skiriasi), tai gali tapti puikia proga pajusti unikalią kalėdinę dvasią. Italijoje Kalėdoms pradedama puoštis nuo gruodžio 8-osios, kuomet švenčiama Nekalto prasidėjimo šventė (nacionalinė šventė). Kalėdinės dovanėlės paprastai įteikiamos Kalėdų išvakarėse (per Kūčias) arba Kalėdų dieną. Kalėdinės dekoracijos nupuošiamos sausio 6 d. Kai kuriose vietovėse išlikusi tradicija sudeginti falò (tai tokios specialiai gaminamos lėlės) – šis veiksmas simbolizuoja senųjų metų pabaigą ir naujųjų pradžią.

Kalėdų papuošimai namams gali nieko nekainuoti
Kalėdų laikotarpis pilnas žmogiškos šilumos ir artumo. Lankome draugus, giminaičius, dovanojame jiems kad ir mažiausias, bet tikrai pradžiuginti galinčias dovanėles. Ypač, jei jos pagamintos mūsų pačių. Užsikrėsti kalėdine nuotaika galima patiems gaminant ne tik dovanas, bet ir papuošimus namams – nuo eglutės žaisliukų iki kalėdinio vainiko.

Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
Dar lapkritį prasidėjęs kalėdinės muzikos bumas šiuo metu yra bene aukščiausiame taške – beveik neįmanoma praeiti pro prekybos centrą neišgirdus garsiausių šios šventės hitų. Kodėl vienus tai erzina, o kiti, nesvarbu, kiek kartų jau girdėję, dainas kaskart noriai niūniuoja drauge? Sveikatos psichologė aiškina, kad muzikos ryšys su atmintimi labai glaudus, tad ji nuolat kels subjektyvias emocijas ir nuo radikaliai priešingų kalėdinių dainų vertinimų nepabėgsime.

Internetiniai memai: genai, šokantys žiurkėnai ir kūdikis
Turbūt kiekvienas, naršantis internete, yra susidūręs su pašiepiančiais, kasdienybės aktualijas atspindinčiais paveikslėliais – vadinamaisiais memais. Niekam nepriklausantys, greitai kintantys ir sklindantys jie tapo svarbia ir įprasta internetinio folkloro dalimi, tačiau nuo ko viskas prasidėjo?

Mėnesių vardai, arba kodėl sausis yra sausis?
Ar kada susimąstėte, kaip savo pavadinimus gavo sausis, vasaris ir visi kiti metų mėnesiai? Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba atskleidžia, kaip jie gavo lietuviškus pavadinimus bei ką jie reiškia. Sausis Lotyniškai Januarius=Janus+arius, t.y. Januso mėnuo. Romėnai šį mėnesį laikė dviveidžio dievo Januso mėnesiu; anot romėnų, jaunuoju veidu jis žiūri į ateitį, senuoju – į praeitį. Sausį vadindavo ir Durų Dievo (God of Door) mėnesiu, nes šis mėnuo atidaro duris naujam džiaugsmui, naujų darbų pradžiai – Naujiesiems metams. Lietuvoje sausio mėnesį dar viešpatauja gili žiema. Upės, upeliai ir ežerai snaudžia po ledu. Jeigu sninga, tai sniegas smulkus, „sausas“, vėjo pustomas. Todėl ir mėnuo pavadintas Sausio vardu.

10 faktų, kurių nežinojote apie „Twitter“
Milijonų dalybos, išskirtinės žvaigždžių nuotraukos, karščiausios naujienos – viskas telpa šiame interneto kanale. 13-ojo „Twitter“ gimtadienio proga peržvelkime 10 įdomių faktų, kurie padės geriau susipažinti su „Twitter“.  

Be kokių jaustukų neišsiverčiame?
Ar galite suskaičiuoti, kiek kartų per pastarąją savaitę bendraudami socialiniuose tinkluose panaudojote „emodžius“? Emocijas išreiškiantys simboliai neabejotinai yra tapę neatsiejama virtualaus gyvenimo dalimi, leidžiančia visiems suprantama kalba išsakyti savo mintis ir nuotaiką. Liepos 17 dieną minima pasaulinė „emodži“ diena, todėl dalinamės įdomiais ir negirdėtais faktais apie visiems pažįstamus simbolius.

Kokie yra oro temperatūros rekordai Lietuvoje ir pasaulyje?
Daugelis mėgstame karštas vasaras, bet kai termometras už lango rodo jau nebe dvidešimt kelis, o trisdešimt kelis ar net beveik keturiasdešimt laipsnių, lauke būti jau ne taip norisi. Šį birželį Lietuvoje termometro stulpelis taip pat perlipo ne tik trisdešimt, bet ir trisdešimt penkis laipsnius. Visgi Lietuvoje yra buvę ir dar karštesnių dienų.

15 įdomių faktų iš praėjusių Lietuvos prezidento rinkimų
Šiuo metu vykstantys Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai – septintieji Lietuvos istorijoje po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Anksčiau vykę rinkimai pasižymėjo gausybe įdomių faktų – juose dalyvavo ir turtuolis iš Australijos, ir humoro laidų vedėjas, ir Antano Smetonos giminaitis, ir nelaimėlis, gavęs beveik dvidešimt kartų mažiau balsų negu prieš rinkimus surinko rėmėjų parašų.

Faktai, kurių nežinojote apie „Facebook“
2004 metais, vasario 4 dieną pasaulį išvydo Harvardo studentų tinklalapis „TheFacebook“. Šiandien, po 15 metų, „Facebook“ yra viena iš didžiojo ketverto technologijų kompanijų ir stovi vienoje eilėje su „Amazon“, „Apple“ ir „Google“. „Facebook“ gimtadienio proga pristatome 15 faktų apie šį socialinį tinklą, kurių jūs dar nežinojote.

Neatpažinti skraidantys objektai
NSO arba neatpažintas skraidantis objektas – tai bet koks skraidantis objektas arba reiškinys, kurio prigimties nepavyksta paaiškinti žinomais gamtos ir technikos objektais ir reiškiniais. Manoma, kad reiškinius, kuriuos galima pavadinti NSO, visame pasaulyje yra stebėję daugiau kaip 50 mln. žmonių. Populiariojoje kultūroje NSO dažniausiai siejami su nežemiškos kilmės objektais arba slaptais kariniais bandymais. Pirmieji pranešimai apie neatpažintus skraidančius objektus siekia senovinius laikus. 216 metais prieš Kristų vienas romėnų kareivis, apžiūrinėjęs Cerdenjos uosto gynybines sienas, pamatė, kad danguje pasirodė keistos valtys, o jo paties rankose esą užsiliepsnojo lazda. Kiti kareiviai Sicilijoje matė, kaip užsidegė jų ietys. Nuo Kaprio salos buvo matyti dideli apvalūs skydai, ir liudininkai šį įvykį aiškino kaip kovą tarp Mėnulio ir Saulės. Tokios asmenybės kaip faraonas Tutmozis III, Aleksandras Didysis, Timoleonas, Julijus Cezaris, Pompėjas ir Konstantinas Didysis taip pat buvo tarp liudininkų, kurie matė NSO antikos laikais. Anot pirmojo amžiaus istoriko Juozapo Flavijaus, jo laikais virš Jeruzalės buvo matomas skrendantis kardo pavidalo objektas. Keistų laivų vizitai užregistruoti ir viduramžiais. 1211 metais Kloeros (Airija) parapijiečiai po mišių eidami iš bažnyčios matė nusileidžiant iš dangaus inkaro pavidalo daiktą, o virš to inkaro matė laivą su trimis įgulos nariais. Nuo XV amžiaus laivai buvo vaizduojami ir paveiksluose, pavyzdžiui, Filipo Lipio mokyklos dailininkų paveiksle „Madona ir šventasis Džiovaninas“, kuriame NSO pavaizduotas danguje šalia Mergelės. Susidūrimų su NSO būta ir Naujajame Pasaulyje. 1527 m. konkistadoro Ernano Corteso metraštininkas Bernalas Diasas del Kastiljo aprašė tokį įvykį: „Meksikos indėnai pasakojo danguje matę kažkokį žalios ir raudonos spalvos daiktą, kuris buvo apvalus kaip vežimo ratas, o kartu su juo atskrido ilgas ir tiesus daiktas, kuris susijungė su raudonu daiktu. Ir kažkoks ilgas kalavijas, kuris buvo toks ilgas kaip nuo Panuko provincijos iki Teskuko miesto ir kuris nedingo iš dangaus daugiau negu dvidešimt dienų.“ XVI amžiuje virš Niurnbergo buvo matomi skraidantys cilindrai, o kažkokie ugniniai kamuoliai praskrido virš Bazelio miesto Šveicarijoje. XVII amžiaus pradžioje NSO esą skraidė virš Katalonijos ir pietų Prancūzijos. Vis dėlto moderniąją NSO istoriją skaičiuojame maždaug nuo 5-6 praėjusio amžiaus dešimtmečio. Tuo laikotarpiu labai daug tokių objektų pastebėta Jungtinėse Valstijose. Pasakota ir apie NSO grupes. Pirmąkart tokia grupė pastebėta 1951 m. rugpjūčio 25 d. Laboke (Teksaso valstijoje) ir ją buvo galima stebėti kelias naktis iš eilės. Trys Teksaso universiteto profesoriai vienu metu pamatė, kaip netvarkinga šviesų grupė be garso nuskrido dangumi. Po kelių dienų vienas 18-metis studentas nufotografavo V raidės forma skrendančius objektus. NASA oficialiai neigia NSO, kartais dar vadinamų skraidančiomis lėkštėmis, egzistavimą, tačiau pavieniai pareigūnai ir astronautai teigia matę NSO. Astronautas pulkininkas Gordonas Cooperis teigė matęs objektus, kurie skraidė šalia jo ir dar trijų lėktuvų rikiuotės. Jis teigė, kad tai buvo darniai išsirikiavusios 3 skraidančios lėkštės, greitai galėjusios pakeisti skridimo kryptį ir juos pralenkti. JAV astronautas Edgaras Mitchellas, „Apollo 14“ misijos dalyvis ir šeštasis žmogus pabuvojęs Mėnulyje, teigė, kad NSO egzistuoja ir ateiviai lankosi Žemėje, o NASA mėgina slėpti jų egzistavimą. Vis tik daugumą pastebėtų NSO galima paaiškinti racionaliai. Kartais tokius pasakojimus galima paaiškinti haliucinacijomis, sapnavimu dieną, masine isterija ar kitais psichologiniais bei socialiniais fenomenais. NSO egzistavimo skeptikai, kurie mano, kad tai natūralūs ar žmonių sukurti objektai, taip pat teigia, kad tokie objektai gali būti žmonių sukurti slapti kariniai aparatai, neatpažinti įprasti skraidantys aparatai, atmosferos tyrimams naudojami meteorologiniai balionai, eksperimentiniai orlaiviai, gamtos reiškiniai ar sąmoningos klastotės.  

Mirtinas debesis iš ežero
Prieš daugiau nei 30 metų dujų debesis Kamerūne nužudė 1700 žmonių. Tyli mirtis atsėlino iš Nioso ežero, tačiau mokslininkai iki šiol negali suprasti, kodėl dujos išsiveržė iš jo gelmių. Ketvirtadienis Niose gyvenantiems žmonėms yra svarbi diena. Kiekvieną ketvirtadienį kaime Kamerūno vakaruose vyksta turgus. Į turgų, norėdami parduoti savo gaminius, o paskui praleisti vakarą su draugais, suvažiuoja tūkstančiai žmonių. Ir 1986 m. rugpjūčio 21-oji buvo ketvirtadienis. Niose šurmuliuoja turgus, gyvai prekiaujama, mat tais metais gerai užderėjo kukurūzai. Niekas nepastebi, kad vos už trijų kilometrų vyksta keisti dalykai. Galvijų augintojai prieš keturias dienas pastebėjo, kad iš ežero, pavadinto kaimo vardu, kyla burbulai. Valstiečiams burbuliavimas pasirodė keistas ir nejaukus, jie grįžo į tolimesnius kaimus ir niekam nepasakojo apie tai, ką matė. Todėl Nioso gyventojai nenujaučia nieko bloga, kai ketvirtadienio vakare ežeras staiga pradeda gausti. Dundėjimas, kaip vėliau pasakojo liudytojai, truko kokias 20 sekundžių. Iš savo trobelių subėgę žmonės spokso į ežero pusę. Jie mato milžinišką fontaną ir didžiulį baltą debesį, kylantį iš Nioso ežero. Užburiantis gamtos reginys prie vaizdingo vulkaninės kilmės ežero jau po keliasdešimt sekundžių pasėjo mirtį. Debesį, kurį vėjas 70 km per valandą greičiu nešė link aplinkinių kaimų, sudarė didelės koncentracijos anglies dvideginis. Dujos yra sunkesnės už orą, todėl apylinkių žmonėms nebuvo šansų išsigelbėti. Ką tik šnekučiavęsi vyrai krinta be sąmonės, moterys nebejaučia rankų, vaikai lovelėse nustoja kvėpuoti, iš medžių krinta paukščiai. Tą ketvirtadienį per kelias valandas užduso daugiau kaip 1700 žmonių. Po kelių dienų lavonai ir tūkstančiai negyvų galvijų dar bus randami dvidešimties kilometrų spinduliu. Kai kurie katastrofą išgyvenusieji žmonės atsipeikėjo tik po 36 valandų. Nioso ežero tragedija Kamerūne sukėlė šoką, nugaišusių galvijų nuotraukos apskriejo visą pasaulį. Nuo žemės paviršiaus buvo nušluoti keli kaimai. Po nelaimės į Kamerūną vyksta mokslininkai iš viso pasaulio. Juos visus gena klausimas: kas įvyko ir kodėl? Daugelis likusiųjų gyvų Nioso apylinkių gyventojų jau žino atsakymą: katastrofa įvyko dėl vieno genties vado prakeikimo. Gulėdamas mirties patale, jis įsakė jo geriausius galvijus paaukoti ežero dvasiai. Tačiau šeima prašymo neįvykdė ir supykęs vadas užtraukė bėdą visai apylinkei. Specialistai vietoje iš pradžių labai greitai rado atsakymą, kas būtent atnešė mirtį į derlingas žemes aplink ežerą. Dauguma išgyvenusiųjų pasakojo apie tokius pačius požymius: ežerui išsiveržus, jiems pradėjo svaigti galva, daugelis nebejautė galūnių, jautėsi apkvaitę ir galop prarasdavo sąmonę. Ir dar jie pasakojo apie aitrią smarvę, panašią į supuvusių kiaušinių arba parako - taip uoslės nervai reaguoja į apsinuodijimą anglies dvideginiu. Vienas Kamerūno geologas tuoj po nelaimės išmatavo, kad Nioso ežero lygis sumažėjo vienu metru. Mokslininkai pradėjo skaičiuoti ir nustatė: 200 m gylio ežero trūkstamo vandens apimtis atitinka apie 1,7 mln. tonų anglies dvideginio svorį. Ežero vanduo buvo prisotintas anglies dvideginio iš vulkaninių uolienų ežero dugne, kuris kaupėsi šimtmečius. Kodėl jis taip ilgai neišsiveržė? Ekspertai tai susiejo su nuolatos aukšta oro temperatūra Nioso ežero apylinkėse. Viršutinis vandens sluoksnis visąlaik buvo šiltas ir tarsi kamštis laikė dujas gilesniuose, vėsesniuose sluoksniuose. Bet kažkas kamštį ištraukė ir mirtį nešančios dujos staigiai išsiveržė į paviršių. Bet kas? Šį klausimą mokslininkai bando išsiaiškinti nuo 1986-ųjų vasaros. Viena specialistų grupė vis dar mano, kad dujas į viršų išstūmė požeminis vulkano išsiveržimas. Tačiau didžioji dalis geologų laikosi nuomonės, kad nuoslanka sujudino šiltesniuosius vandens sluoksnius ir sukėlė grandininę reakciją: gelmių vanduo iškilo, o sumažėjus slėgiui, anglies dvideginis išsilaisvino. Burbuluose jis prasiskynė kelią aukštyn, kartu nešdamas vis daugiau vandens, kol pagaliau ežere pliūptelėjo milžiniškas fontanas, o anglies dvideginis susiformavo į didelį debesį. Nuo tada Nioso ežeras vadinamas „ežeru žudiku“. Vyriausybė iškeldino kaimų gyventojus ir net liepė nugriauti namus, kad niekam nekiltų mintis grįžti. Tačiau derlingų žemių piečiau ežero patrauklumas buvo stipresnis už baimę arba valdžios draudimus: ganyklose vėl pradėta ganyti gyvulius, pakrantėse sėti kukurūzus - nepaisant to, kad jau 2001 m. Nioso ežero dugne vėl susikaupė dvigubai daugiau anglies dvideginio, nei išsiveržė 1986 metais...