Dar lapkritį prasidėjęs kalėdinės muzikos bumas šiuo metu yra bene aukščiausiame taške – beveik neįmanoma praeiti pro prekybos centrą neišgirdus garsiausių šios šventės hitų. Kodėl vienus tai erzina, o kiti, nesvarbu, kiek kartų jau girdėję, dainas kaskart noriai niūniuoja drauge? Sveikatos psichologė aiškina, kad muzikos ryšys su atmintimi labai glaudus, tad ji nuolat kels subjektyvias emocijas ir nuo radikaliai priešingų kalėdinių dainų vertinimų nepabėgsime.
Kodėl mums svarbi muzika?
Sveikatos psichologė-psichoterapeutė Ieva Vasionytė pasakoja, kad kalėdinė muzika mus veikia taip pat, kaip ir bet kokia kita – kai patinka, mes judame į taktą ir jaučiame didžiulį malonumą, kai ne, galime susierzinti ar supykti.
„Muzika egzistuoja beveik tiek pat laiko, kiek gyvuoja žmonija. 95 proc. pasaulio gyventojų, tarp jų net ir tie, kurie neturi klausos, skiria muziką nuo triukšmo – smegenėlės apdoroja ritmą, temporalinė žievė atpažįsta melodiją, frontalinė skiltis apdoroja emocinį muzikos turinį. O išoriškai mes niūniuojame, trypiame ritmą, šokame, plojame ir kitaip reaguojame į melodiją. Muzika mums tokia galinga, kad sukelia šiurpuliukus ir taip įžiebia smegenų centrą, jog klausydami jos jaučiame panašų malonumą kaip valgydami šokoladą“, – sako psichologė.
Specialistė pasakoja, kad muzikos galia emocijoms tokia stipri, jog įsijungus tam tikrą dainą galima netgi pakeisti savijautą. Būtent todėl kartais stengiamės nuotaiką pasigerinti klausydami smagių melodijų.
Per ausis – tiesiai į atmintį
Tad kodėl gi taip skirtingai vertiname kalėdinę muziką? Nes be emocijų muzika glaudžiai susijusi ir su mūsų atmintimi. Daugelis retsykiais paklausome dainų vien dėl to, kad jos primena smagias atostogas. Arba kaip tik ignoruojame anksčiau mėgtus atlikėjus, kadangi jie siejasi su iširusiais santykiais ar kitais skaudžiais prisiminimais.
„Jeigu kalėdinės muzikos klausome tik Kalėdų laikotarpiu, pirmąkart išgirdus ją viešumoje iškart užplūsta švenčių prisiminimai. Ir, žinoma, vieniems jie primena apie laiką su šeima, dovanas, šypsenas ir žmonių gerumą, o kitus tos melodijos gali ir nupurtyti, nes jiems tai siejasi su stresu dėl dovanų, maisto gaminimu ir vertimusi per galvą stengiantis padaryti visus laimingais“, – analizuoja I.Vasionytė.
Būtent todėl bet kokia viešose vietose grojanti muzika dalį žmonių erzins, o daliai atrodys puiki. Dar blogiau, jei panaši situacija susidaro namuose, kur vienas planuoja įsijausti į kalėdinę dvasią per muziką, o kitas, priešingai, nenori apie tai nė girdėti. Bene vienintelis sprendimas tokioje situacijoje – skirtingi grojaraščiai.
„Persiklausyti“ galima bet ko
Muzika mums ne tik gali kelti skirtingas emocijas, tačiau ir įgristi, jei jos klausome per dažnai. Ypač tai pajaučia tie, kurie dirba tą patį grojaraštį vėl ir vėl jungiančiose įstaigose, pavyzdžiui, Kalėdoms pasišventusių prekybos centrų darbuotojai.
„Ryšys tarp mūsų džiaugsmo klausantis mėgstamos muzikos ir laiko, kurį jai skiriame, panašus į U raidę – iš pradžių mėgaujamės vis labiau ir labiau, kol tai pasiekia piką, o tuomet po mažu ima blėsti, kol galiausiai pradeda erzinti, ar netgi kelti pasišlykštėjimą. Kai esame priversti ir toliau klausyti tų pačių dainų, privalome dėti nuolatines pastangas, kad jų negirdėtume, kas mus sekina bei dar labiau erzina. Kita vertus, jei kalėdinė muzika negatyvias emocijas kelia išgirdus ir pirmą kartą po metų pertraukos, galbūt reikėtų permąstyti šventimo tradicijas – gal prisiimate per daug atsakomybių ir todėl prisimenate ne šventę, o darbus“, – klausia I.Vasionytė.
