Ką pasauliui atneš 2021-ieji?
2021-ieji pasaulio šalių gyventojams ir valstybių lyderiams turėtų būti ne lengvesni nei praėję metai. Laukia daug iššūkių, tačiau yra vilčių, kad pavyks įveikti didžiausias negandas, tarp kurių – ir daug gyvybių atėmusi koronaviruso pandemija. Politikams reikės spręsti ne tik aršius vidinius konfliktus, bet ir atkreipti dėmesį į geopolitinės svarbos klausimus.

Po pasaulį pasklidę Kinijos komunistų partijos šnipai?
Nutekinta Kinijos komunistų partijos (KKP) narių duomenų bazė atskleidė, kad Pekinas turi ištikimų potencialių agentų, dirbančių konsulatuose, didelėse tarptautinėse kompanijose ir jautriose tyrimų bendrovėse visame pasaulyje. Duomenų bazėje pateikiama informacija apie 1,95 mln. registruotų KKP narių, davusių partijai lojalumo ir slaptumo priesaiką bei pasižadėjimą „niekada neišduoti partijos“.

Ko laukti iš antrųjų pandemijos metų
Didžiąją dalį 2020-ųjų viešas diskursas pandemijos klausimu buvo buvo itin agresyvus. Politikai ir sveikatos specialistai kalbėjo apie „kovą“ su naujuoju koronavirusu ir kylančių užsikrėtimų kreivių „nuslopinimą“. Tačiau įkyrus RNR grumstelis nusinešė tūkstančių žmonių gyvybes, sustabdė pasaulio ekonomiką ir panaikino ilgų metų pastangas sumažinti skurdo lygį. Ir nors vakcinos jau yra realus dalykas, tegalima tik pasvajoti apie tai, kad jos pasieks visus pasaulio kampelius. Tad pats laikas keisti viešo diskurso toną į taikesnį. 2021 metais žmonija toliau adaptuosis prie gyvenimo su virusu – kad sugyventi būtų kiek įmanoma lengviau.

Ar pagrįsti nuogąstavimai dėl COVID-19 vakcinų etiškumo?
Nors daugelis pasaulio gyventojų laukia skiepų nuo COVID-19 kaip šventės, dalis katalikų nerimauja dėl jų etiškumo. Ar etiška naudoti vakcinas, jei jų kūrimo ar testavimo etape naudotos abortuotų embrionų ląstelės? Toks klausimas kyla katalikams, turintiems mintyje, kad pagal Bažnyčios mokymą žmogaus embrionų naudojimas biomedicinos tyrimuose „kelia įvairių etinių problemų dėl bendradarbiavimo su blogiu ir dėl papiktinimo“.

Pasauliui smogė pandemijos sukelti „skolų cunamiai“
Įsiskolinimų apimtys pasaulyje COVID-19 pandemijos sąlygomis augo iki šiol neregėta sparta – „skolų cunamiai“ smogė tiek valstybėms, tiek ir verslui, skelbia Tarptautinių finansų institutas (Institute of international finance, IIF). Tai pagrįstai neramina, kad ateityje skolų naštą bus labai sudėtinga sumažinti be „reikšmingo neigiamo poveikio ekonominei veiklai“, – perspėjama IIF tyrimų išvadose.

Kada baigsis pandemija? Vertinant istoriškai, atsakymas nėra toks paprastas
Kada baigsis pandemija? Kai tiek mėnesių teko praleisti namuose, kai visame pasaulyje užfiksuota daugiau nei 40 mln. užsikrėtimo COVID-19 atvejų ir daugiau nei milijonas mirčių nuo šios infekcijos, natūraliai kyla klausimas, kiek visa tai dar tęsis, rašo „Science Alert“.

5 faktai apie Nobelio premijas
Nuo 1901 metų Nobelio premijos skiriamos žmonėms ir organizacijoms, kurių darbas nulėmė didelę žmonijos pažangą, kaip pageidavo išradėjas Alfredas Nobelis. Pateikiame penkis žinotinus dalykus apie šias premijas ir jų įkūrėją.

Labiausiai tikėtina, kad COVID-19 išliks visiems laikams kaip gripas
Pasaulio žiniasklaida neretai Pietų Korėją apibūdina kaip šalį, radusią sėkmės receptą, kaip suvaldyti koronaviruso plitimą nepakenkiant nei žmonių sveikatai, nei ekonomikai. Tą korėjiečiams leido pasiekti aktyvus testavimas ir greitas atvejų susekimas. Rodos, panašias priemones taiko ir Lietuva, tačiau geresniais rezultatais gali džiaugtis būtent Pietų Korėja. Ko iš jos vertėtų pasimokyti?

Rekordiniai gaisrai siaubia Arktį
Remiantis naujausiais Koperniko atmosferos stebėjimo tarnybos (CAMS) duomenimis, dėl gaisrų Arktyje šiais metais susidarė daugiau šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido nei per visus praėjusius metus, o jų dūmai dengia didesnę teritoriją nei trečdalis Kanados. Šių metų gaisrų emisijos jau sumušė praėjusių metų rekordus. Ir 2019 m., ir 2020 m. gaisrų kilo daugiau, jie buvo intensyvesni ir liepsnojo ilgiau nei bet kada iki šiol per pastaruosius 18 metų, kai buvo pradėta fiksuoti tokia statistika.

Kaip Afrikoje prasmenga Vakarų parama
Afrikos kariuomenės rūpinasi ekipuote: JAV, o ypač Europa, skiria nemažai lėšų, kad paremtų su terorizmu kovojančias šio kontinento šalis, o tai neretai patraukia korumpuotų prekeivių ginklais dėmesį. Pietų Afrikos žurnalistas ir buvęs valdančiojo Afrikos nacionalinio kongreso atstovas parlamente Andrew Feinsteinas jau daugiau kaip du dešimtmečius tiria tarptautinius prekybos ginklais sandorius Afrikoje. Jis pastebi, kad kontinentas tampa vis karštesniu tarptautinės prekybos ginklais tašku.

Tiek uraganų, kad trūksta vardų jiems pavadinti
Šiemet virš Atlanto susiformavo tiek uraganų ir atogrąžų audrų, kad pradeda trūkti vardų jiems pavadinti, antradienį pranešė Jungtinės Tautos. Audroms vardai suteikiami abėcėlės tvarka, bet šiemet sudaryto abėcėlinio katalogo gali pritrūkti. „2020 metų Atlanto uraganų sezonas yra toks aktyvus, kad tikimasi išnaudoti įprastą audrų vardų sąrašą“, – per spaudos konferenciją sakė Ženevoje įsikūrusios JT meteorologijos agentūros atstovė Clare Nullis.

Kokias didžiausias atakas pasaulis patyrė šiemet?
Šiemet pasaulį purto ne tik koronaviruso pandemija ar masiniai nesutarimai, bet ir pavojingos programišių atakos. Jų taikinyje ir didžiausios pasaulio bendrovės – „Twitter, „Garmin“, „Zoom“ – ir net valstybių vyriausybės bei nepelno siekiančios organizacijos. Kas leido programišiams sėkmingai įgyvendinti savo tikslus ir kokią įtaką pasauliui turėjo didžiausios šių metų kibernetinės atakos. Jau kurį laiką matoma aiški tendencija, kad užpuolikų atakos persikelia į kibernetinę erdvę ir jų metu kėsinamasi ne tiesiai į pinigus bankuose ar saugyklose, bet į privačią informaciją ir duomenis. Kai programišiai turi prieigą prie tokių duomenų, tuomet gali tiesiog reikalauti piniginės išpirkos arba pinigus išgauti kitais neteisėtais būdais, pavyzdžiui, neteisėtai naudojant kito asmens atvaizdą ar asmeninę informaciją. Todėl labai svarbu pažinti tokių atakų tendencijas, kad nuo kibernetinių grėsmių galėtume apsisaugoti ir patys – kai kurios atakos buvo „sėkmingos“ tik todėl, kad atsakingi žmonės nesilaikė saugumo reikalavimų“, – sako technologijų ekspertė Agnė Adomaitytė ir plačiau pasakoja apie didžiausius šių metų kibernetinius išpuolius.