Remiantis naujausiais Koperniko atmosferos stebėjimo tarnybos (CAMS) duomenimis, dėl gaisrų Arktyje šiais metais susidarė daugiau šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido nei per visus praėjusius metus, o jų dūmai dengia didesnę teritoriją nei trečdalis Kanados.
Šių metų gaisrų emisijos jau sumušė praėjusių metų rekordus. Ir 2019 m., ir 2020 m. gaisrų kilo daugiau, jie buvo intensyvesni ir liepsnojo ilgiau nei bet kada iki šiol per pastaruosius 18 metų, kai buvo pradėta fiksuoti tokia statistika.
Pastaraisiais metais „stebime spartų gaisrų aukščiau Poliarinio rato aktyvumo augimą, – sako CAMS vyresnysis mokslininkas, gaisrų ekspertas Markas Parringtonas. – Tai visiems buvo staigmena. Staigus suintensyvėjimas per tokį trumpą laiko tarpą.“
Nors gaisrai yra neatsiejama Arkties ekosistemos dalis, paprastai jie būna „pavieniai ir trumpalaikiai“, – aiškina Parringtonas. Šią vasarą už Poliarinio rato nusistovėjęs neįprastai karštas ir sausas oras sudarė sąlygas kilti didesniems ir intensyvesniems gaisrams.
„Ugnis nudegina izoliacinį dirvos sluoksnį, kuris dengia amžinąjį įšalą, ir įšalas ima tirpti, – sako tyrime nedalyvavusi NASA Goddardo skrydžių centro mokslininkė Elizabeth Hoy. – Kai amžinasis įšalas ima tirpti, į atmosferą išmetama dar daugiau anglies dioksido. Daugiau anglies dioksido atmosferoje, sąlygoja spartesnį klimato šilimą ir dar daugiau gaisrų. Mes tai vadiname teigiamo grįžtamojo ryšio ciklu.“
Ankstesni tyrimai parodė, kad dėl klimato kaitos Arkties regionas šyla du kartus greičiau nei kitos planetos vietos. Anot Hoy, šaltiems ir drėgniems regionams sausėjant, gaisrai greičiau įsiplieskia. Gaisras gali kilti dėl žmogaus veiklos ar žaibo, tai gali būti ir vadinamasis požeminis gaisras, kuris rusena per visą žiemą po žeme, o susidarius palankioms sąlygoms, prasiveržia į paviršių.
CAMS atlikti palydoviniai matavimai rodo, kad daugiausiai gaisrų fiksuojama Rusijai priklausančios Jakutijos teritorijoje. Tačiau dūmai gali nukeliauti tūkstančius kilometrų nuo pradinio ugnies šaltinio. Miškų ir krūmynų gaisrų dūmuose yra taršių dalelių, pabloginančių oro kokybę ir galinčių neigiamai paveikti žmonių sveikatą. Ant ledo ir sniego nusėdantys tamsūs suodžiai sugeria daugiau šilumos, todėl spartėja Arkties jūrų ledo tirpsmas, kyla vandens lygis.
„Mes dažnai sakome, kad tai, kas vyksta Arktyje, nelieka vien Arktyje, – aiškina Hoy. – Todėl šių gaisrų poveikį junta ne vien už Poliarinio rato gyvenantys žmonės. Kai amžinasis įšalas ima tirpti ir į atmosferą išsiskiria anglies dioksidas, paveikiami ne vien vietos gyventojai, bet ir mes visi. Mes visi kentėsime nuo kylančios temperatūros, nes Arktyje išsiskiria tiek daug anglies dioksido.“
Vis intensyvėjantys gaisrai Arktyje kelia nerimą dar ir dėl to, kad jie prasiskverbia giliai į žemę, tirpdo amžinąjį įšalą ir išleidžia į atmosferą prieš šimtus ar net tūkstančius metų susikaupusį anglies dioksidą, aiškina tyrime nedalyvavęs NASA Goddardo skrydžių centro Biosferos mokslų laboratorijos vadovas Douglas Mortonas.
Jo teigimu, CAMS ataskaitoje pateiktos išvados atitinka jo vadovaujamos laboratorijos atliekamų tyrimų rezultatus.
„Mes taip pat pastebėjome padidėjusį gaisrų aktyvumą ir išaugusias emisijas, – sako Mortonas. – Yra labai aiškių įrodymų, kad 2019 m. ir 2020 m. išsiskiria kaip anomaliniai metai dėl gaisrų Rytų Sibire ir ypač aukščiau Poliarinio rato.“
Pasitelkdama palydovus CAMS pagal karščio signalus stebi gaisrus visoje planetoje. Ši tarnyba taip pat matuoja Žemės atmosferos sudėtį, kad išsiaiškintų šiltnamio efektui ir oro kokybei poveikį turinčių dujų pokyčius. Anot Parringtono, šie skirtingi matavimai padeda susidaryti bendrą pasaulyje vykstančių miškų ir krūmynų gaisrų ir jų sąlygojamų emisijų vaizdą.
Intensyvesni nei paprastai miškų gaisrai šią vasarą taip pat buvo stebimi Kalifornijos ir Kolorado valstijose.
