Centro (Center) miestelis Šiaurės Dakotoje tikrai yra vertas savo pavadinimo – dėka geografo, kuris įrodė, kad tai yra pats Šiaurės Amerikos vidurys. Jo tyrimo išvados atsako į dešimtmečių senumo klausimą, kur gi yra mūsų žemyno centras, o į jį mokslininkai bando atsakyti bent jau nuo 1931-ųjų, kai Jungtinių Valstijų geologinė tarnyba (U.S. Geological Survey, USGS) geografiniu Šiaurės Amerikos centru nustatė Regbio (Rugby) miestą Šiaurės Dakotoje.
Tačiau po trijų dešimtmečių, 1964 m., USGS ataskaitoje buvo pažymėta, jog „nėra jokio visuotinai priimto geografinio centro (bet kurios geografinės vietovės) apibrėžimo, ir jokio visiškai patenkinamo jo nustatymo metodo“. Nuo to laiko šioje srityje buvo padaryta labai mažai progreso, išskyrus tik nedidelį atnaujinimą 1995 m., kai USGS nusprendė, kad tikslus geografinis žemyno centras yra mažytis ežerėlis maždaug už 20 mylių į pietryčius nuo Regbio miesto.
Nenuostabu, jog į šį klausimą atsakyti yra sudėtinga. Pavyzdžiui, mokslininkai ilgą laiką nesutaria, ar reikia į skaičiavimus įtraukti visas žemyną supančias salas, ir kaip į skaičiavimus įtraukti nuolat besikeičiančias pakrantės linijas.
„Yra daugybė žmonių, kurie sako, kad nėra jokio tikrai gero metodo nustatyti geografinį žemyno centrą, - išplatintame pranešime teigia Peteris Rogersonas, Bufalo universiteto Niujorke geografijos profesorius. – Tačiau, kaip geografas, aš manau, kad jeigu mes norime rasti gerą būdą jį nustatyti, tuomet mes galime ir turime tai padaryti.“
Prof. Rogersonas dar 2015-aisiais publikavo tyrimą moksliniame žurnale „The Professional Geographer“, kuriame detalizavo savo išrastą metodą – tokį, kuris leistų mokslininkams nustatyti bet kurio regiono geografinį centrą, ar tai būtų žemynas, ar sala, ar šalis. Jo teigimu, ši technika įvertina Žemės išlinkimą, o tai yra labai svarbu, kadangi tas išlinkimas turi įtakos apskaičiuojant realų atstumą tarp dviejų vietų. Tiesa, prof. Rogersono metodas neįtraukia į skaičiavimus salų, ir dėmesį sutelkia tik į žemyninę Šiaurės Amerikos dalį.
Praėjusių metų pabaigoje geografas jau išbandė savo metodą, siekdamas atrasti tikrąjį Šiaurės Amerikos centrą. Jo tyrimo rezultatas nustebino jį patį, paaiškėjus, kad geografinis žemyno centras yra pačiame nedidelio Centro miestelio (kurio populiacija – vos 570 žmonių) viduryje, teigė jis.
Ankstesnis geografų naudotas būdas apskaičiuoti kurio nors regiono centro rėmėsi rankiniu metodu, iš popieriaus iškerpant regiono iškarpą, ir balansuojant ją ant adatos, kol popierinė iškarpa nebekrenta, o laikosi pusiausvyroje, pasakojo prof. Rogersonas. Jo metodas yra kiek sudėtingesnis: jis pasitelkia matematinį geografinio centro apibrėžimą, arba gravitacijos centro nustatymo fizikoje ekvivalentą.
Jo technikos pagrindas yra taip vadinama „azimutinė žemėlapio projekcija“, kuri išsaugo visas reikalingas su atstumu susijusias savybes, kai planetos 3D modelis yra perkeliamas ant lygaus 2D paviršiaus. Užbaigęs 2D projekciją, prof. Rogersonas ją sujungė su kompiuterine programa ir įvedė matematinę 2D poligonų centroidų nustatymo formulę. Tai leido jam tiksliai nustatyti geografinį centrą, atitinkantį matematinį jo apibrėžimą, sakė jis.
Vis dėlto, net ir ši naujausia technika nėra tobula. Azimutinė projekcija Žemę laiko sfera, nors tai nėra visiška tiesa; mūsų planeta yra šiek tiek labiau „ištempta“.
„Metodas galėtų būtų kiek tikslesnis“, - teigia prof. Rogersonas, pridurdamas, jog kiti mokslininkai gali turėti skirtingus atsakymus į seniai ramybės geografams neduodantį klausimą, ir kad naujausias jo atsakymas neuždaro durų tyrimams ateityje.
Dėl to gali džiaugtis Regbio ir Robinsono miestai Šiaurės Dakotoje. Šiuo metu jie kariauja aršų mūšį dėl to, kuris jų turi teisę vadintis Šiaurės Amerikos geografiniu centru, mat tai leistų jiems pritraukti daugiau turistų. Gal todėl kai kurios vietos žengia dar toliau ir pasiskelbia net ne žemyno, o visos Visatos centru, kaip kad, pavyzdžiui, Niujorko „Times“ aikštė, Tulsos miesto centras, Oklahomoje, ar Fremonto rajonas Sietle.
