Šią savaitę pradėta dalinti Nobelio premijas, kuriomis pagerbiami labiausiai žmonijai nusipelnę įvairių disciplinų darbai. Mokslo srityje Nobelius jau pelnė fizikos ir chemijos pasaulio šviesuliai. Oficialiai premijos bus įteiktos per ceremonijas Stokholme ir Osle gruodžio 10 dieną, minint premijos įkūrėjo, pramonininko Alfredo Nobelio mirties metines.
Fizika
2016 m. Nobelio fizikos premiją pasidalino trys JAV dirbantys britų mokslininkai, Davidas J. Thoulessas iš Vašingtono universiteto, F. Duncanas M. Haldane‘as iš Prinstono universiteto, bei J. Michaelas Kosterlitzas iš Brauno universiteto, už „teoretinius topologinės būsenos pokyčių ir topologinių materijos būsenų atradimus“.
8-ame ir 9-ame dešimtmečiais padaryti šių mokslininkų atradimai paklojo pagrindą naujai mokslinei sričiai, šiandien žinomai kaip kondensuotų medžiagų fizika.
Pasak Nobelio premijų komiteto, jų darbas reprezentuoja visą eilę matematinių įžvalgų į tokias neįprastas materijos būsenas kaip superskystumas ir superlaidumas, o taip pat padeda geriau suprasti mums jau įprastus puslaidininkius.
Į tokias būsenas materija pasikeičia tada, kai susiduria su ekstremaliais temperatūrų pokyčiais. Tokių būsenų medžiagos gali būti panaudojamos labai įvairiai. Pavyzdžiui, superlaidžios medžiagos gali padėti sukurti supergreitas elektronines grandines. Tuo tarpu superskysčiai yra naudojami spektroskopijoje ir gali padėti išsiaiškinti, kaip šviesa suskyla į ją sudarančių spalvų spektrą.
Tokius medžiagų pokyčius ir tyrinėja matematikos šaka topologija, kuri yra vertingas įrankis daugelyje fizikos sričių, įskaitant atominę fiziką ir statistinę mechaniką. Dešimtis metų trukę Nobelio premija apdovanotų mokslininkų tyrimai lėmė, kad dabar viso pasaulio laboratorijos gali dirbti su naujomis medžiagos būsenomis.
Visi trys laureatai gimė Britanijoje ir dirbo įvairiuose Europos ir Jungtinių Valstijų universitetuose. 65-erių Haldane‘as šiuo metu yra fizikos profesorius Prinstono universitete. Kosterlitzas, neseniai peržengęs 60 metų slenkstį, dėsto fiziką Brauno universitete. Abu jie pasidalins pusę $930,000 vertės premijos. Kita pusė atiteks 82-ejų Thoulessui, kuris yra Vašingtono universiteto profesorius emeritas.
Telefonu žurnalistų pakalbintas Haldane‘as teigė buvęs „nustebintas ir labai dėkingas“ laimėjęs apdovanojimą.
„Savo tyrimų metu aš jaučiau mokslinį ir matematinį susidomėjimą, – sakė jis. – Tačiau niekada nemaniau, kad jį bus galima realizuoti praktiškai.“
Chemija
2016 m. Nobelio chemijos premija atiteko taip pat trims mokslininkams, prancūzui Jeanui-Pierre‘ui Sauvage‘ui iš Strasbūro universiteto, britui J. Fraseriui Stoddartui iš Šiaurės Vakarų universiteto Ilinojuje, ir olandui Bernardui L. Feringai iš Groningeno universiteto Nyderlanduose, už „mažiausių pasaulyje molekulinių mašinų sukūrimą, kuris revoliucionavo kompiuterines technologijas ir leido sukurti naujo tipo baterijas“.
2016 m. Nobelio fizikos premiją pasidalino trys JAV dirbantys britų mokslininkai, Davidas J. Thoulessas iš Vašingtono universiteto, F. Duncanas M. Haldane‘as iš Prinstono universiteto, bei J. Michaelas Kosterlitzas iš Brauno universiteto, už „teoretinius topologinės būsenos pokyčių ir topologinių materijos būsenų atradimus“.
Jų molekuliniu lygmeniu sukurtos mašinos yra 1 000 kartų plonesnės už žmogaus plauką ir nuvedė chemiją į naują dimensiją, skelbia Nobelio premijų komitetas. Pasak jo, molekulinės mašinos „greičiausiai bus naudojamos kuriant tokius dalykus kaip naujos medžiagos, jutikliai ir energijos kaupimo sistemos“.
71-erių Sauvage‘as yra Strasbūro universiteto profesorius emeritas bei Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro tyrimų direktorius emeritas. 74-erių Stoddartas yra Šiaurės Vakarų universiteto Evanstone, Ilinojuje chemijos profesorius. Tuo tarpu 65-erių Feringa yra Groningeno universiteto Nyderlanduose organinės chemijos profesorius.
„Nežinau net ką pasakyti, esu gana šokiruotas, – sakė Feringa reporteriams telefonu. – Man nepaprastai didelė garbė. Esu sujaudintas.“
Stoddartas jau yra sukūręs naują molekulinėmis mašinomis pagrįstą kompiuterinę mikroschemą su 20 kB atminties. Mokslininkų teigimu, tokio mažo dydžio mikroschemos gali padaryti perversmą kompiuterių pasaulyje taip, kaip kažkada tą padarė silikoniniai tranzistoriai. Tuo tarpu Feringos tyrimų komanda 2011-aisiais sukūrė „nanoautomobilį“, miniatiūrinę transporto priemonę su keturiais molekuliniais motorais.
Komiteto teigimu, laureatų darbai taip pat įkvėpė ir kitus tyrėjus kurti vis sudėtingesnę molekulinę aparatūrą, įskaitant 2013 m. sukurtą „robotą, kuris gali pagriebti ir sujungti aminorūgštis“.
