Visi girdėjome istoriją, kad centas, numestas nuo dangoraižio, galėtų užmušti apačioje stovinčius praeivius. Šis mitas kažkokiu mįslingu būdu niekaip nepamirštamas. Beveik prieš dešimt metų Virdžinijos universiteto fizikos profesorius Louisas Bloomfieldas pabandė palaidoti visas su šiuo mitu susijusias baimes. Jis tvirtai stovėjo ant žemės ir juokėsi kol ant jo lijo centais.

Savo eksperimentą Bloomfieldas surengė parke Šarlotsvilyje. Helio pilnas balionas iškėlė specialų įrenginį su centais kelis šimtus pėdų į aukštį. Stovėdamas ant žemės Bloomfieldas nesibaimindamas stengėsi pagauti krentančias monetas.

„Nuo centų visai neskaudėjo. Atrodė lyg į mane atsitrenktų vabzdžiai, dideli lietaus lašai ar maži krušos gabalėliai. Neliko nei mėlynių, nei sužeidimų. Visą laiką juokiausi,“ – pasakojo Bloomfieldas.

Profesorius išsiaiškino, jog centai krito ne kaip kulkos, o kaip medžių lapeliai. Žemę jie pasiekė vos 25 mylių per valandą greičiu. To priežastis – aerodinaminis nestabilumas. Oras centus pristabdo dėl santykinio vėjo.

„Oras neleidžia krentantiems objektams pasiekti didesnio greičio. Ne todėl, kad jie juda, o todėl, kad jie juda per orą,“ – teigė profesorius.

Kad krentantis centas galėtų kažką sužaloti, jis turėtų kristi beorėje aplinkoje. Bloomfieldas tikina, jog centas, numestas nuo dangoraižio beorėje aplinkoje, žemę pasiektų 210 mylių per valandą greičiu. Jis pridėjo, kad toks greitis yra pavojingas net gi tuo atveju, jei tai būtų lapas popieriaus. Profesoriaus teigimu, centas, krentantis 210 mylių per valandą greičiu, galėtų pažeisti ir odą.

Daiktai, kurie yra aerodinamiškesni ar sunkesni, tokie kaip tušinukas ar boulingo kamuolys, su oro pasipriešinimu susitvarko geriau. Abu daiktai numesti nuo dangoraižio galėtų pasiekti 210 mylių per valandą greitį.