Nuo motociklų iki NASA teleskopų ir juodųjų skylių: „Caltech“ profesorius Jonas Žmuidzinas apie Visatos principus
Nuotrauka Kaune, Laisvės alėjoje: fone – KTU plakatas, kuriame pavaizduotas marsaeigis „Opportunity“. Priešais plakatą stovi Charles Elachi – amerikiečių mokslininkas, ėjęs JPL (angl. Jet Propulsion Laboratory) direktoriaus pareigas šiam marsaeigiui kylant į kosmosą. Už kameros – Jonas Žmuidzinas – Amerikos lietuvis, astrofizikas, Kalifornijos technologijos instituto („Caltech“) profesorius, dirbęs ne tik JPL, bet ir prisidėjęs prie daugelio NASA projektų.

Žymi JAV neuromokslininkė Dainų šventėje tiria muzikos poveikį
Jubiliejinė dainų šventė pritraukė ne tik daugybę meno kolektyvų, bet ir tapo proga Lietuvą aplankyti užsienyje gyvenantiems lietuviams. Viena jų – žymi JAV operos solistė ir neuromokslininkė Indrė Viskontas, kuri tyrinėja muzikos poveikį žmogui. „Muziką mes galime naudoti mūsų sveikatos palaikymui, bet reikia žinoti kur, kada ir kaip“, – sako I. Viskontas.

Jei norite greičiau išmokti, pasitelkite emocijas
Kaip susijusios smegenys, mūsų hormonai ir tai, kaip sparčiai mes mokomės įvairiausių dalykų? Kaip žinios įsirašo į mūsų atmintį ir kodėl svarbu mokytis pasitelkus emocijas, o po to – gerai išsimiegoti? Apie tai pasakoja Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė dr. Ramunė Grikšienė.

Kas lemia pasaulio laikrodžio rodyklių artėjimą link vidurnakčio?
Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė, politologė prof. Margarita Šešelgytė pasakoja apie Pasaulio pabaigos laikrodį (Doomsday Clock).

„SpaceX“ pakėlė dar keturis Lietuvoje sukurtus palydovus
Antradienį Floridoje iš „Cape Canaveral Space Force Station“ kosmodromo kartu su „SpaceX“ misija „Transporter 6“ pakilo keturi lietuvių kosmoso technologijų įmonės „NanoAvionics“ sukurti palydovai. Mažasis palydovas, maždaug didelės batų dėžės dydžio, Gama „Alpha“ gabena pirmąją Europoje sukurtą saulės burę, rašoma „NanoAvionics“ siųstame pranešime žiniasklaidai.

Žemė po 500 metų – kas mūsų planetos pokyčiams turės daugiausia įtakos?
Mokslininkai gali gana tiksliai prognozuoti ateitį. Tačiau nuspėti, kokia Žemė bus po 500 metų, sudėtinga užduotis, nes yra daugybė veiksnių. Įsivaizduokite Kristupą Kolumbą 1492 m., bandantį nuspėti dabartinę Ameriką.

JAV ir Vilniaus universiteto tyrėjai prie Nidos bandė atskleisti istorines paslaptis
Poilsiautojų pamėgta Kuršių nerija Lietuvoje žavi ne tik savo gamta: joje nemaža ir istorinių paslapčių, kurias mokslininkai mėgina ištirti. Anot legendų, visai netoli Nidos 20 a. pradžioje buvo ir karo belaisvių stovykla, kurios egzistavimas iki šiol nėra nei aiškiai patvirtintas, nei paneigtas. Jos pėdsakų taip pat ieškojo ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai kartu su kolegomis iš JAV, o kartu surinko ir vertingos informacijos, galinčios padėti nustatyti, kaip Kuršių nerijos kopos atrodys ateityje. Apie tai tinklalapyje „VU naujienos“ pasakoja Chemijos ir geomokslų fakulteto krantotyrininkas dr. Donatas Pupienis.

4 mokslinės fantastikos koncepcijos, kurios teoriškai įmanomos
Mokslinės fantastikos kūriniuose gausu tolimų idėjų, kurios dažniausiai yra veiksmo kupinų nuotykių, o ne rimtų bandymų nuspėti ateities mokslo ar technologijų tendencijas. Kai kurie iš labiausiai paplitusių, pavyzdžiui, kosminio laivo pagreitinimas iki fantastiško greičio per kelias sekundes, nesutraiškant jame esančių žmonių, yra tiesiog neįmanomi pagal mums suprantamus fizikos dėsnius.

Niujorko nuotaiką pamatavusiam lietuviui – prestižinis įvertinimas
Dirbtiniu intelektu (DI) grįstomis sistemomis išmatuoti miesto nuotaiką tik skamba tarsi mokslinės fantastikos scenarijus. Kauno technologijos universiteto (KTU) magistras Domantas Didžiapetris moksliškai įvertindamas Niujorko pulsą įrodė, kad futuristiniai sprendimai įgyvendinami jau dabar. Jo pasiekimus pastebėjo ir „Jaunojo mokslininko“ apdovanojimu įvertino pasaulinė IT įmonė „Esri Inc.“.

Sugrįžtantys mokslininkai patiria kultūrinį šoką
Lietuvos mokslo taryba finansuoja programą, kuri kviečia Lietuvon sugrįžti emigravusius tautiečius mokslininkus. Šia Mokslo tarybos iniciatyva praėjusiais metais buvo suorganizuotas mokslinių tyrimų projektų paraiškų konkursas. Sulaukta dvidešimt keturių paraiškų, iš kurių atrinkta ir finansuojama trylika. Reikalavimai sugrįžtantiems mokslininkams kelti gana aukšti, bet kuris užsienyje studijas baigęs lietuvis programoje sėkmės negalėjo tikėtis. Viena iš mokslininkams keltų sąlygų – įsipareigoti dirbti Lietuvoje, tad esami darbiniai ryšiai su užsienio universitetais turėjo būti nutraukti.

Atverta pirmoji pasaulyje CO2 šalinimo sertifikatų prekyvietė, pakeisianti klimato kaitos kryptį
Pristatoma pirmoji pasaulyje CO2 iš atmosferos šalinti skatinanti prekyvietė „Puro“. „Puro“ yra „Fortum“ korporacijos startuolis. Šį jungtinį eksperimentinį projektą vykdo 23 inovacinių įmonių grupė, siekianti rasti būdą, kaip patikrinti, patvirtinti, palyginti CO2 šalinimo procesus ir prekiauti CO2 šalinimo sertifikatais. Į šią grupę susivienijo įvairių verslo sričių bendrovės: „Fortum“, „Tieto“, „Valio“, „St1“, „ÅF Pöyry“, „Compensate Foundation“, „Carbofex“, „Yara Suomi Oy“, „Lassila & Tikanoja“, „SOK“, „Orbix“, „Nordic Offset“, „Hedman Partners“, „South Pole“, ir „SEB“.

Kur žiemoti keliauja mūsų gandrai?
Lietuviai vis ieško naujų krypčių, kur pasišildyti žiemą, o gandrams jos aiškios nuo senų laikų į Afriką. Dabar šiuolaikinės technologijos leidžia mums matyti, kur tiksliai jie žiemoja. Ventės rago ornitologinė stotis savo feisbuko paskyroje pasidalijo informacija apie gandrų migraciją į Afriką. Kaip jie skelbia, Ventės rago ornitologinė stotis, bedradarbiaudama su Gamtos tyrimų centru, 2018 metų liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje sugavo, sužiedavo bei GPS/GSM siųstuvais pažymėjo 6 suaugusius baltuosius gandrus.