Mokslininkai gali gana tiksliai prognozuoti ateitį. Tačiau nuspėti, kokia Žemė bus po 500 metų, sudėtinga užduotis, nes yra daugybė veiksnių. Įsivaizduokite Kristupą Kolumbą 1492 m., bandantį nuspėti dabartinę Ameriką.
Žinome, kad mūsų planetą keičia du pagrindiniai procesai: vienas iš jų yra susijęs su natūraliais ciklais, pavyzdžiui, planetos sukimusi ir judėjimu aplink Saulę, o kitas – su gyvybės formomis, ypač žmonėmis.
Žemė nuolat kinta. Pavyzdžiui, keičiasi jos pasvirimo kampas ir net jos orbita, kad planeta priartėtų prie Saulės arba nutoltų nuo jos. Šie pokyčiai vyksta per dešimtis tūkstančių metų, ir jie lėmė ledynmečius. Geologijos požiūriu, penki šimtai metų nėra labai ilgas laiko tarpas.
Antroji didelė įtaka planetai yra gyvosios būtybės. Gyvybės poveikį planetai sunkiau prognozuoti. Sutrikdžius vieną ekosistemos dalį, gali sutrikti daugybė kitų dalykų. Būtent žmonės įvairiais būdais keičia Žemę.
Siekdami statyti miestus ir auginti javus, jie kerta miškus ir naikina svarbias laukinės gamtos buveines. Jie platina invazines rūšis po visą planetą ir taip ardo ekosistemas.
Žmonės taip pat prisideda prie visuotinio atšilimo, lemia klimato kaitą, daugiausia degindami iškastinį kurą, dėl kurio į atmosferą patenka daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei planeta ir atmosfera gali pakelti.
Paprastai šiltnamio efektą sukeliančios dujos sulaiko Saulės šilumą taip, kaip tai daro šiltnamio stiklas, todėl Žemėje būna šilčiau nei priešingu atveju. Tai gali būti naudinga – kol planeta neperkaista.
Dėl per didelio anglies dioksido kiekio pakyla temperatūra, o tai gali lemti pavojingai karštas vasaros dienas ir ledo tirpimą Grenlandijoje bei Antarktidoje. Tirpstantys ledo skydai kelia vandenynų vandenis, todėl užtvindomos pakrančių teritorijos.
Būtent su tuo dabar susiduria Žemė. Dėl šių pokyčių po 500 metų mūsų planeta gali tapti visai kitokia, o tai labai priklausys nuo to, kaip žmonės norės keisti savo elgesį. Šylanti planeta taip pat gali prisidėti prie ekstremalių orų, tokių kaip karščio bangos, audros ir sausros, kurie gali kardinaliai pakeisti planetą. Šiuos reiškinius pastebime jau dabar. Visoms Žemės gyvybės formoms gresia pavojus.
Per pastaruosius 500 metų gyvoji Žemės dalis, vadinama biosfera, labai pasikeitė.
Žmonių skaičius išaugo nuo maždaug 500 milijonų iki daugiau nei 7,5 milijardo. Per šį laikotarpį dėl žmogaus veiklos išnyko daugiau kaip 800 augalų ir gyvūnų rūšių. Didėjant žmonių populiacijai, kitoms rūšims lieka mažiau vietos judėti. Dėl kylančio jūros lygio dar labiau sumažės žemės plotų, o dėl kylančios temperatūros daugelis rūšių migruos į geresnio klimato šalis.
Ne visus Žemės pokyčius sukėlė žmonės, tačiau kai kuriuos iš jų dar labiau sustiprino. Šiandien pagrindinis iššūkis – priversti žmones liautis daryti tai, kas sukelia problemas, pavyzdžiui, deginti iškastinį kurą, kuris prisideda prie klimato kaitos. Tai viena iš pasaulinių problemų, dėl kurios visos šalys ir jose gyvenantys žmonės turi siekti to paties tikslo.
Grįžtant prie Kristupo Kolumbo, jis tikriausiai negalėjo įsivaizduoti greitkelio, pilno automobilių, ar mobiliojo telefono. Be abejo, per ateinančius 500 metų technologijos taip pat tobulės. Tačiau kol kas technologiniai sprendimai nėra pakankamai greiti, kad išspręstų klimato kaitos problemą. Toliau daryti tuos pačius dalykus ir tikėtis, kad vėliau kas nors kitas sutvarkys netvarką, būtų rizikingas ir brangus lošimas.
