O štai dabar Dario Piombino-Mascalis bando išsiaiškinti ir šmėkliškų rūsių gyventojų paslaptis. Kriptose yra 23 vyrų, moterų bei vaikų, mirusių XVII-XIX a. laikotarpyje palaikai, kurie savaime mumifikavosi dėl kriptoje esančio šalčio ir palankaus vėdinimo. Išliko šių žmonių drabužių, odos, vidaus organų liekanos. Antropologas iš Italijos tikina, jog šiuolaikinė medicina gali labai daug išmokti iš šiuos žmones pasiglemžusių ligų.
Kol kas geriausias radinys yra DNR pavyzdys iš 1643-1665 metais mirusio vaiko mumijos. Jo pagalba mokslininkai gali išsiaiškinti, kaip raupai evoliucionavo praeityje ir kaip jie gali mutuoti ateityje.
„Iš pradžių nežinojome, jog šis vaikas mirė nuo raupų, nes liga nepaliko jokių ženklų“, – Vilniaus universitete pasakojo Piombino-Mascalis.
Piombino-Mascalis teigia, jog atradimas vertingas tuo, jog mokslininkams darosi aiškiau, kada atsirado 500 milijonų žmonių pražudęs virusas. Anksčiau buvo tikima, jog raupai atsirado Egipto faraonų laikais ir pamažu mutavo. Nauji įrodymai padėjo mokslininkams sukurti viruso šeimos medį, kurį sudaro 49 modernios raupų atmainos bei vaiko kūne rasta atmaina. Tyrėjams pavyko išsiaiškinti, jog jos visos turėjo bendrus protėvius 1530-aisiais bei 1654-aisiais.
Šis naujas atradimas kelia labai svarbų naują klausimą – kodėl raupai staiga prasidėjo XVI amžiuje? Galbūt liga buvo perduota žmonėms iš gyvūnų. Galbūt „mieganti“ viruso atmaina vis dar slepiasi gyvūnuose ir galėtų bet kada užkrėsti žmones.
„Būtina žinoti, kaip laikui bėgant keičiasi viruso raidos sąlygos. Virusas buvo sunaikintas, tačiau jo pavyzdžius vis dar saugo JAV bei Rusijos vyriausybės. Ši informacija gali būti labai vertinga. Naudinga žinoti, ką galėtumėm padaryti“, – teigė Piombino-Mascalis.
„Taip pat aptikome ir tuberkuliozę. Dažniausiai ji analizuojama kauluose, tačiau plaučiai yra tokios geros būklės, kad galėjome pastebėti tuberkuliozei būdingą sukalkėjimą. Vis dar vyksta debatai dėl tuberkuliozės istorijos, o dabar galime atlikti genetinį tyrimą“, – kalbėjo antropologas.
„Bandome nustatyti tiek bakterijas, tiek virusus. Tyrėjų grupė Helsinkyje šiuo metu dirba su pavyzdžiuose rastais virusais. Daugiau galėsime išsiaiškinti rugsėjį“, – pridūrė Piombino-Mascalis.
Patį antropologą labiausiai sudomino mirusiųjų įpročiai bei užsiėmimai.
„Mano nuomone, mūsų supratimui apie ligą labai naudingas atradimas, jog mirusiųjų arterijose buvo labai daug riebalų. Daugelis tiki, jog šia ligą sukelia sėdima gyvensena bei prastas maistas. Žinome, jog tokios sąlygos galėjo egzistuoti ir anksčiau, o Vilniaus palaikų atvejis parodo, kad šių žmonių dietoje trūko daržovių ir vaisių. Jie valgė daug mėsos ir viską kepė taukuose“, – teigė Piombino-Mascalis.
Piombino-Mascalis yra itin atsargus ir tikina gerai suprantąs, jog dirba ne su kuo kitu, o su realių žmonių palaikais. „Kai kurie iš jų atrodo lyg paprasčiausiai miegotų“, – sako antropologas.
Antropologas puikiai supranta, kad šie trapūs palaikai labai greitai gali virsti dulkėmis, jeigu su jais bus elgiamasi neteisingai. 1960 metais Rusijos teismo ekspertizės mokslininkas Juozas Albinas Markulis (taip pat buvęs sovietų šnipas, apsimetęs kovotojų su naciais būrio nariu) užfiksavo, jog rūsiuose yra 500 palaikų, iš kurių 200 yra mumijos. Tuometinė vyriausybė susirūpino, jog jie gali sukelti epidemiją ir įsakė sandariai uždaryti palaikus. Po to palaikai labai greitai suiro.
Nėra aišku, kokiu būdu šios 23 mumijos sugebėjo išlikti, tačiau Piombino-Mascalis garantuoja, jog šie kultūriniai lobiai toliau žalojami nebus.
„Skrodimų nedarau ir nepalaikau. Nemanau, kad mirtis panaikina žmogiškumą. Nenorėčiau naudoti peilio, jeigu kūnas yra sveikas. Norėdami ištirti palaikų vidų naudojamės tik natūraliomis ertmėmis“, – tvirtino antropologas.
Šiomis dienomis rūsiuose jis nebesilanko. Labai sudėtinga gauti leidimą iš kunigo, o ir reikiamus pavyzdžius jis jau turi. Tačiau jis nenori, kad mumijos būtų pamirštos.
„Jos turėtų būti tinkamai eksponuojamos. Tokiu būdu žmonės galės suprasti savo istoriją“, – teigė Piombino-Mascalis.
