Laboratorinių žiurkių patinai, apšvitinti mobiliųjų telefonų skleidžiama radiacija, turėjo didesnę riziką susirgti retomis smegenų ir širdies vėžio formomis, atskleidžia preliminari didelės apimties JAV vyriausybės atlikto tyrimo analizė, kuri didina nerimą, jog šie kasdien naudojami prietaisai gali būti žalingi žmonių sveikatai.
Vis dėlto, nors tai yra didžiausios apimties kada nors atliktas laboratorinių gyvūnų švitinimo mobiliųjų telefonų skleidžiama radiacija tyrimas, mokslininkas įspėja, kad išvadų daryti dar nereiktų. Visų pirma, nėra aišku, kodėl apšvitintos žiurkės vidutiniškai gyveno ilgiau nei neapšvitintos, arba kodėl vėžio lygis pakilo patinuose, bet ne patelėse. Ir, kaip ir visada, verta atminti, kad tai, kas galioja gyvūnams, gali mažai ką reikšti žmonėms. Vis dėlto, mokslo ir politikos rateliuose jau kalbama apie poreikį atlikti tolimesnius tyrimus ir galbūt netgi apriboti mobiliųjų telefonų naudojimą.
„Tai labai reikšmingas tyrimas, susijęs su prietaisu, kuris yra labai svarbus mūsų kasdieniuose gyvenimuose, ir kurio grėsmę būtina greitai ir atsakingai įvertinti, nes žmonės ima nerimauti“, - teigia Christopheris Portieris, tyrimo eigą stebėjęs buvęs Nacionalinio aplinkosaugos mokslų instituto toksikologijos programos direktorius. Tačiau jis pažymi, kad kol kas „pagrindo nerimauti tikriausiai nėra“.
Laboratorinių žiurkių tyrimų rezultatus buvo nuspręsta atskleisti nepaisant to, kad bendro tyrimo, kuriame buvo stebimos ir žiurkės, ir pelės, analizė dar nėra baigta, o galutinį jos variantą publikuoti planuojama tik 2017-aisiais. Šį žingsnį paskatino didelis visuomenės susidomėjimas ir intriguojantys rezultatai, teigia tyrėjai.
„Mes manome, kad šie rezultatai turi potencialios svarbos diskusijose apie mobiliųjų telefonų žalą“, - sako Johnas Bucheris, programos vicedirektorius.
$25 mln. kainavęs tyrimas buvo atliktas Čikagoje JAV Maisto ir vaistų administracijos užsakymu. Tyrėjai sukonstravo 21 specialų „reverberacijos“ kambarį ir kiekviename jų tolygiai paskleidė mobiliųjų telefonų skleidžiamą radiaciją narvuose laikytoms laboratorinėms žiurkėms ir pelėms. Gyvūnai buvo stebimi iš viso dvejus metus. Grupės buvo suskirstytos pagal lytį; kiekvieną jų sudarė po 90 graužikų, kurie 9 valandas per dieną buvo švitinami dviejų tipų mobiliųjų telefonų radiacija. Vienos žiurkės gavo 1,5 vato radiacijos vienam kūno kilogramui – šiek tiek mažiau nei Federalinės komunikacijų komisijos nustatytas 1,6 vato kilogramui apribojimas mobiliesiems telefonams. Kitos žiurkės gavo dvigubą arba keturgubą dozę. Kontrolinė grupė apskritai nebuvo švitinama.
Primename, kad dar 2011-aisiais Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra paskelbė, kad mobiliųjų telefonų skleidžiama radiacija gali būti potencialus kancerogenas, tačiau tuo abejoja kai kurie mokslininkai.
Žiurkių organizmus tyrę patologai aptiko dviejų retų tipų vėžį. Piktybinė glioma, smegenų auglio rūšis, buvo aptikta 2-3 proc. apšvitintų žiurkių patinų. Tuo tarpu 2-6 proc. švitintų patinų širdyse išsivystė auglys, sudarytas iš taip vadinamų Švano ląstelių. Nė vienas iš šių auglių neaptiktas kontrolinės grupės graužikuose. Žiurkių patelės taip pat skirtingose grupėse praktiškai nesiskyrė.
Rezultatai iš dalies reikšmingi ir dėl to, kad jie atkartoja kelis su žmonėmis atliktus tyrimus, kurie parodė potencialų ryšį tarp mobiliųjų telefonų naudojimo ir gliomų bei neuromų (tas pačias ląsteles, kaip rastosios žiurkių širdžių augliuose, paveikiančio vėžio) išsivystymo, sakė Bucheris.
Ryškiausi rezultatai pastebėti tiriant širdies auglius. Šio vėžio lygiai buvo aukščiausi tarp tų žiurkių patinų, kurie gavo didžiausias radiacijos dozes. Palyginimui, tiriant smegenų auglius nepastebėta, kad vėžio dažnumo lygis kiltų kartu su radiacijos lygiu.
Vertinant kartu, šie įrodymai atrodo įtikinimai, tačiau „toli gražu nėra vienareikšmiai“, teigia Bucheris. Tarp tyrimo skeptikų yra ir Nacionalinio neakivaizdinių tyrimų sveikatos biuro vicedirektorius Michaelas Laueras. Anksčiau kardiologu Nacionaliniame širdies, plaučių ir kraujo institute dirbęs Laueras atkreipia dėmesį į palyginti mažą tirtų gyvūnų skaičių. „Negaliu sutikti su autorių išvadomis“, kartu su tyrimu išplatintoje savo analizėje rašo jis. Vis dėlto, kai kurie kiti mokslininkai pažymi, kad šiame tyrime stebėtų laboratorinių gyvūnų skaičius yra šiek tiek didesnis nei įprasta tokiuose tyrimuose.
Žinoma, bet kuriam mobiliojo telefono savininkui svarbiausias klausimas yra tas, ar jo sveikatai dėl to gali kilti pavojus. Primename, kad dar 2011-aisiais Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra paskelbė, kad mobiliųjų telefonų skleidžiama radiacija gali būti potencialus kancerogenas, tačiau tuo abejoja kai kurie mokslininkai, kurie teigia, kad nejonizuota radiacija negali sukelti vėžio, kadangi neturi pakankamai energijos atskirti elektronus nuo atomų ir potencialiai sukelti žalą ląstelėms.
