Kriptoje po Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčia (plačiau žinomos kaip Vilniaus Dominikonų bažnyčia) rasti mumifikuoti vaiko palaikai turi seniausią pasaulyje raupų viruso pavyzdį, atskleidė naujas tyrimas.
Mokslininkų padaryta to viruso (Variola) analizė rodo, kad raupai žmonių organizmuose pirmą kartą pasirodė kur kas vėliau negu buvo manyta prieš tai, teigia tyrėjai. Anksčiau buvo manoma, kad raupai yra senovės laikus siekianti liga, persekiojanti žmoniją tūkstančius metų. Mokslininkai šią hipotezę paneigė izoliavę virusą iš vaiko palaikų, datuojamų 1643-1665 m., ir palyginę tą Variola viruso atmainą su atmainomis iš XVIII a. vidurio. Tarp jų rasti skirtumai, arba mutacijos, rodo, jog visos tyrinėtos viruso atmainos turėjo bendrą protėvį, pirmą kartą atsiradusį ne vėliau kaip 1588-1645 m. Tas laikotarpis buvo kupinas pasaulio tyrinėjimų, migracijos ir kolonizacijos, o visi šie veiksmai padėjo išplatinti virusą po pasaulį, atkreipia dėmesį mokslininkai.
Nors reikia atlikti dar daugiau tyrimų, kad būtų galima patvirtinti, jog raupų virusas tikrai atsirado taip neseniai, jeigu tai pasirodys esą tiesa, ši naujiena paneigtų ankstesnes hipotezes, kad dar senovės egiptiečiai sirgo raupais. Nors kai kurios 3-4 tūkstantmečių senumo Egipto mumijos tikrai turi raupus galinčius reikšti duobučių tipo randus, tie randai taip pat galėjo susidaryti dėl tymų ar vėjaraupių, sako viena iš tyrimo autorių dr. Ana Duggan, Kanados McMaster universiteto Senovinės DNR centro mokslinė bendradarbė.
Jeigu raupų virusas tikrai būtų gimęs prieš tūkstančius metų, mokslininkai būtų aptikę kur kas didesnę tyrinėtų viruso atmainų įvairovę, teigia ji. „O mes to nepamatėme“, - sakė Duggan portalui „Live Science“.
Dar daugiau, mokslininkų atlikta mumijoje rasto viruso analizė taip pat rodo, kad dvi dabar žinomos viruso formos - Variola major ir Variola minor – tikriausiai viena nuo kitos atskilo jau po to, kai anglų gydytojas Edwardas Jenneris sukūrė istorinę pirmąją vakciną nuo raupų XVII a. pabaigoje.
Pirmosios išvados apie šį viruso atskilimą „jokiu būdu nėra neginčijamos, tačiau atveria kelią naujai idėjai, kad galbūt šis atsiskyrimas tarp pagrindinės ir ne tokios užkrečiamos viruso formos buvo evoliucinis atsakas į vakciną“, - sako Duggan.
Mokslininkai nuo 1930 m. yra tyrinėję kelis mumifikuotus palaikus, rastus Vilniaus Dominikonų bažnyčioje, tačiau naujojo tyrimo autoriai buvo pirmieji, radę raupų virusą vienuose iš jų. Nėra aišku, ar tyrinėtas 2-4 metų amžiaus vaiko kūnas buvo berniuko, ar mergaitės, bet pasitelkus anglies datavimo metodą, mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad vaikas gyveno maždaug prieš 360 metų. Tuo laikotarpiu raupų epidemijos protrūkiai buvo fiksuojami visoje Europoje, o vienu metu raupų virusas pražudydavo maždaug 3 iš 10 juo užsikrėtusių žmonių. Liga taip pat galėjo suluošinti ir apakinti ligonius. Raupai iki šiol yra pirmoji ir kol kas vienintelė žmonijos liga, visiškai išnaikinta skiepų.
Mokslininkų identifikuotas iš mumijos paimtas raupų viruso pavyzdys buvo smarkiai suiręs, tačiau jiems pavyko jį atkurti, lyginant jį su egzistuojančiomis viruso sekomis, o taip pat naudojant DNR sekas iš mumijos odos, atskleidė tyrėjai.
Tyrimo autoriai taip pat sakė besiviliantys, kad jų padarytos išvados padės virologams atsekti raupų ir kitų virusų kilmę.
„Mes vis dar nežinome, kada raupų virusas pirmą kartą pateko į žmonių organizmus, o taip pat nežinome, koks gyvūnas jį galėjo perduoti. Ir mes to nežinome todėl, kad neturime jokių senesnių istorinių pavyzdžių, su kuriais galėtume dirbti“, - sakė vienas iš tyrimo bendraautorių Edwardas Holmesas, evoliucinės biologijos profesorius iš Sidnėjaus universiteto Australijoje.
Naujasis tyrimas „atskleidžia naują perspektyvą į šią labai svarbią ligą, o taip pat rodo mums, kad mūsų istorinės žinios apie virusus yra tik ledkalnio viršūnė“, teigia jis.
Tyrimas buvo publikuotas gruodžio 8 dieną, internetiniame žurnale „Current Biology“.
