Branduolinė įtampa, atrodo, niekada taip ir neišnyksta iš pasaulio politikos arenos. Fidelio Castro – žmogaus, kurio vardas iškart siejasi su Kubos raketų krize, – mirtis paskatino du mokslininkus išanalizuoti, kur pasaulyje būtų saugiausios vietos, jeigu prasidėtų branduolinė apokalipsė.
Dabar esame saugesni nei bet kada moderniojoje istorijoje, „The Guardian“ rašo daktarė Becky Alexis-Martin iš Sautamptono universiteto ir daktaras Thomas Daviesas iš Voriko universiteto. Žmogžudysčių skaičius Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje mažėja jau 15 metų, karai nusineša mažiau gyvybių, palyginus su konfliktais XX amžiuje. Net ir kruvini susirėmimai Artimuosiuose Rytuose savo mastu neprilygsta Adolfo Hitlerio, Josifo Stalino ar Mao Zedongo nusikaltimams.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai galioja ir branduoliniam pavojui – jis yra mažesnis nei bet kada. Net branduolinės slėptuvės paverstos naktiniais klubais. Tačiau situacija pradėjo keistis. Šiaurės Korėja atlieka branduolinius bandymus, įtampa tarp NATO ir Rusijos – išaugusi, kaip ir Indijos bei Pakistano priešiškumas. Buvęs Pentagono vadovas Williamas Perry šiemet pareiškė, kad branduolinis susinaikinimas šiandien didesnis pavojus nei aštuntajame ar devintajame dešimtmečiuose.
Tikimybė, kad kils branduolinis karas, vis tiek tėra labai menka, tačiau mokslininkai nusprendė išanalizuoti teorinį scenarijų – kur būtų saugiausia, jeigu prasidėtų branduolinė apokalipsė?
Modeliui mokslininkai pasirinko datą – 2017 m. sausio 20 d. Buvo vertinami dešimties branduolinių valstybių dabar turimi ginklai, konflikto su kitomis valstybėmis tikimybė, atsižvelgiama į klimato prognozes. Jų sukurtas modelis prognozuoja, kur būtų didžiausia tikimybė išgyventi, jeigu prasidėtų branduolinė žiema. Jų teigimu, kilus branduoliniam karui viena saugiausių vietų Žemėje būtų Antarktida. Šis žemynas ne tik yra nutolęs nuo žmonių apgyvendintų vietų, bet yra pasirašyta ir Antarkties sutartis. 1959 m. susitarta, kad yra draudžiama Antarktidą naudoti bet kokiems kariniams tikslams, sutartyje žemynas įvardijamas kaip draustinis, atviras tik moksliniams tyrimams. Tačiau kas iš tikrųjų norėtų ten gyventi?
Antra pagal saugumą vieta – Velykų sala – atrodo kiek patraukliau. Ji yra vienas atokiausių kampelių Žemėje – iki kitos gyvenamos vietovės reikia plaukti 2000 km. Nors Velykų sala traukia turistus moajais – akmeninėmis statulomis, išdėstytomis pakrantėje – tačiau ji yra virtusi ekologiniais griuvėsiais. Tam, kad į pakrantę atvilktų šias apie 20 tonų sveriančias statulas, rapanujų tauta iškirto visus salos medžius. Kita vertus, kur būtų geresnė vieta mąstyti apie žmonijos ateitį, rašo mokslininkai, nei saloje, kuri yra puikus pavyzdys, kaip žmonės sugeba save susinaikinti naikindami juos supančią aplinką?
Jeigu ir Velykų sala atrodo pernelyg niūriai, modelis pasiūlo dar kelias saugias vietas. Tai Kiribatis ir Maršalo salos. Šios nuo visų nutolusios ir saulėtos salų grandinės puošiasi tropiniais paplūdimiais. Įdomu tai, kad kadaise Maršalo salos buvo branduolinių bandymų vieta, o dabar ji būtų vienas saugiausių taškų Žemėje, jeigu prasidėtų branduolinė apokalipsė. Visgi nors Kiribatis atrodo ir saugi vieta, jo netrukus apskritai gali nebelikti – tai viena iš labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų vietų pasaulyje.
