Prezidentas Donaldas Trumpas vis dar neįvardijo, kas taps jo patarėju mokslo klausimais. Žinoma, mokslas toli gražu nėra pirmas jo prioritetas, tačiau sausio pabaigoje jis surengė susitikimus su dviem labiausiai tikėtinais kandidatais į šias pareigas – Williamu Happeriu ir Davidu Gelernteriu. Žurnalas „The Scientist“ pakalbino abu mokslininkus apie jų požiūrį į tokias sritis kaip klimato kaita, imigracijos draudimas, bei mokslo bendruomenės protestai prieš Trumpą.

Williamas Happeris

Šis 78 m. amžiaus Prinstono fizikas jau ilgą laiką tvirtina, kad žmonijos veikla negali būti atsakinga už klimato kaitą, o prieš dvejus metus pateko į skandalą, kai užsislaptinę „Greenpeace“ aktyvistai apsimetė iškastinio kuro kompanijų konsultantais ir pasiūlė jam kyšį mainais į tai, kad jis pasirašytų po tyrimu, skelbiančiu didėjančių CO2 lygių atmosferoje ir akmens anglies naudą. Happeris su šiuo išgalvotu pasiūlymu sutiko.

- Kokius su mokslu susijusius klausimus per jūsų susitikimą sausio mėnesį uždavė Donaldas Trumpas?

- Mes pokalbį pradėjome nuo to fakto, kad jo dėdė, Johnas Trumpas, buvo fizikas. Aš tą dalyką žinojau, ir žinojau truputį apie jo darbą. Tuomet jis manęs paklausė, kaip mes atrodome palyginus su kitomis šalimis, su Rusija. Aš atsakiau – „Kol kas mums sekasi gerai, bet visame pasaulyje vyksta mokslinės lenktynės.“ Jam tai buvo įdomu.

- Ar per tą pokalbį palietėte klimato kaitos temą?

- Labai trumpai. Aš pasakiau, kad jis tikriausiai žino mano poziciją, jog klimato kaitos svarba buvo nepaprastai išpūsta. Taip, klimatas yra svarbus, bet manau, kad per pastaruosius penkerius ar dešimt metų ši problema tapo tam tikru kulto judėjimu. Jis atsakė, kad sutinka su manimi, bet tai viskas, ką aptarėme.

- Manote, kad federalinė vyriausybė bando išpūsti klimato kaitos problemą?

- Galiu tai palyginti su tokiu dalyku kaip mityba. Daugybė žmonių dabar kasosi sau galvas ir sako – „Vyriausybė man visą laiką sakė – valgyk margariną, valgyk margariną, nevalgyk sviesto, nevalgyk kiaušinių. Tad aš 20 metų kimšau transriebalus, o dabar man staiga sako – ne, nustok, mes pakeitėme savo nuomonę“. Vyriausybė neturėtų stumti techninės informacijos, dėl kurios nesame visiškai tikri. Tai galiausiai turės labai blogų pasekmių.

Pavyzdžiui, paimkime kontroversiją dėl vakcinų. Aš asmeniškai manau, kad jos veikia – užkrečiamos ligų, vaikų ligų smarkiai sumažėjo. Bet kadangi vyriausybė susimovė su tiek daug kitų dalykų, žmonės nebetiki, kai vyriausybė sako, kad vakcinos yra sveikos. Jei ir toliau, su vyriausybės parama, reklamuosime tokius dalykus, kurie vėliau pasirodys esą netiesa, tuomet svarbūs dalykai, į kuriuo visuomenė turėtų atkreipti dėmesį, taip pat bus ignoruojami.

Kalbant apie klimato kaitą, papasakosiu jums vieną istoriją apie mokslininką, susidomėjusį arktinėmis žuvėdromis, kurios kiekvienais metais migruoja iš vieno ašigalio į kitą. Tai nuostabu, juk kaip toks mažas paukštis turi pakankamai energijos, kad tą padarytų? Man tai skamba labai įdomiai, bet tam mokslininkui vis nepavykdavo gauti finansavimo. Vienas artimas draugas jam patarė pridėti prie prašymo frazę apie klimato kaitą, ir jis savo tyrimą pervadino į „Klimato kaitos poveikis arktinių žuvėdrų migracijai“. Jam iškart pavyko gauti finansavimą. Sakau tai kaip anekdotą, bet, mano įsitikinimu, tai tęsiasi pastaruosius 10 metų. Žinau daugybę kitų programų, kurios dabar neegzistuotų, jeigu nebūtų pateikusios rezultatų, kad žmonijos veikla neva prisideda prie klimato kaitos.

- Kaip manote, ar prezidentas Trumpas vertina mokslą ir mokslinius įrodymus kaip įstatymų leidimo pagrindą?

- Taip, absoliučiai. Dirbdamas nekilnojamo turto sektoriuje, jis gyveno su realiais technologijų pasaulio padariniais verslui. Galbūt šiek tiek perdedu, bet paskutinis grynai techninis prezidentas, kurį turėjome, buvo Jimmy Carteris. Jis tikrai suprato mokslą. Nežinau, ar tai buvo gerai, ar blogai, bet mums, mokslininkams, tikrai buvo lengva su juo susišnekėti. Jis kalbėjo ta pačia kalba.

- Ką manote apie mokslininkų mitingus, planuojamus balandžio mėnesį?

- Visi Amerikos piliečiai turi Pirmosios pataisos suteiktą teisę rinktis į mitingus ir rašyti peticijas. Nežinau, ar tai mokslui atsilieps gerai, ar blogai. Manau, kad blogai – tereikia truputėlį pagalvoti. Daugumos amerikiečių darbo vietos nėra tokios geros kaip mokslininkų. Kai esi mokslininkas, gali dirbti tai, kas tau patinka. Negali sulaukti, kol gausi daugiau darbo. Ir tau už tai moka. Tavo gyvenimas yra gana geras. Bet kone visose kitose profesijose situacija yra kur kas sudėtingesnė. Kiekvieną penktadienį dėkoji viešpačiui, kad atėjo savaitgalis, ir negali sulaukti pensijos. Taigi, kai rinkėjai pažvelgs į tuos mokslininkus, Vašingtone protestuojančius dėl dangus žino ko, jie susidarys įspūdį, kad tai yra išlepę žmonės, gyvenantys prabangoje dėka mokesčių mokėtojų pinigų. Mokslininkai atrodys kaip išlepęs elitas.

Davidas Gelernteris

61-erių Davidas Gelernteris, Jeilio universiteto kompiuterinių mokslų ekspertas, dar prieš rinkimus reiškęs palaikymą Trumpui, taip pat yra svarstomas į patarėjo mokslo klausimais pareigas. Gelernteris smarkiai prisidėjo prie interneto bei socialinių tinklų kūrimo.

- Kokie yra jūsų paties moksliniai interesai?

- Mano tėvas pagal išsilavinimą buvo fizikas teoretikas. Užaugau mylėdamas fiziką ir ja žavėdamasis. Mano nuomone, neįmanoma nesižavėti fizika. Mane taip pat visuomet domino neuromokslai ir smegenys, o taip pat mąstymo aspektai žmogaus fiziologijoje. Pernai metais išleidau knygą pavadinimu „Tides of Mind“, apie minčių struktūrą. Taigi, jeigu reiktų atrinkti tris sritis, tai būtų kompiuteriai ir kompiuteriniai tinklai, fizika, bei neuromokslai apskritai.

- Daugybei kitų prezidento Trumpo pateiktų kandidatūrų pasipriešino Kongreso demokratai. Kaip manote, ar jūsų nominacijai būtų panašiai priešinamasi?

- Galiu įsivaizduoti, kaip kas nors sako – šis vyrukas atėjo iš technologijų, iš kompiuterijos, ir jis daug žino apie mokslą, bet mes norime chemiko, ar biologo, ar gamtininko, ar dar ko kito. Jei kas nors taip pasakytų, aš atsakyčiau – gerai, aš suprantu. Bet nemanau, kad tai yra svarbu ilgalaikėje perspektyvoje. Niekuomet nerasi žmogaus, kuris vienodai gerai išmanytų biologiją, fiziką ir chemiją. Visi yra savo srities specialistai.

- Koks jūsų požiūris į klimato kaitą?

- Mano paties požiūris yra toks, kad globalinis šilimas yra realus, tai tikrai vyksta. (...) Tačiau Žemės klimatas praeityje akivaizdžiai svyravo, todėl turėtume tikėtis ne stabilumo, bet svyravimo. Tie įrodymai, kuriuos aš mačiau, neįtikino manęs, kad tą globalinį atšilimą ar didžiąją jo dalį galima priskirti žmonijos veiklai. Bet tik tada, kai praleisiu daugiau laiko nagrinėdamas šią temą, galėsiu kam nors duoti patarimus šiais klausimais.

Faktas yra tas, kad Žemė yra labai, labai didelis objektas, ir ypač mokslininkai save laiko labai svarbiais, bei siekia prastumti savo kultūrą, pakeisti civilizaciją – ir tą jiems kartais pavyksta padaryti. Bet aš manau, kad kai kurie jų pilnai nesupranta, kaip tokia mažytė žmonijos veikla gali pakeisti tokį dalyką kaip klimatas Saulės sistemos planetoje. Vėlgi, aš nesu pozicijoje patarinėti šiuo klausimu. Patarinėti galiu kaip bet kuris kitas mokslininkas iš bet kurios kitos mokslinės srities. Tai yra mano, kaip rinkėjo nuomonė, o ne kaip galimo patarėjo mokslo klausimais.

- Kai kurie imigrantai mokslininkai sako bijantys išvykti iš šalies, pavyzdžiui, į konferencijas, nes galbūt jie nebegalės grįžti. Kokia jūsų nuomonė dėl Trumpo imigracijos draudimo reikšmės mokslinei bendruomenei?

- Šis įsakas nebuvo parašytas tinkamai, jeigu žmonės bijo išvykti iš šalies. Taip pat būta klaidų ankstyvajame jo įgyvendinime. Žmonės pripažino, kad tai buvo atlikta netinkamai, ir manau, kad tos klaidos ateityje bus ištaisytos. Be imigracijos ir užsieniečių mes negalėtume išsaugoti mokslinio pasaulio Jungtinėse Valstijose. Mums reikia tų žmonių, ir nemanau, kad yra bent menkiausia abejonė, kad mes ir toliau jų gausime.

Kita vertus, yra aiški žinutė, kurią ignoruojame – apie Amerikos studentų tingumą. Kodėl mes turime importuoti azijiečius, kad jie atliktų sunkų darbą už mus? Fizikų ar elektros inžinierių importavimas iš Azijos yra tik žingsniu toliau nuo šiukšliavežių ar šlavėjų importavimo. Šaliai būti tokioje pozicijoje negarbinga. Ir priežastis, kodėl mes esame tokioje pozicijoje, yra ta, kad dauguma geriausių studentų Harvarde, Jeilyje, Prinstone ir Stanforde nebegalvoja apie karjerą moksle ar doktorantūrą – o kam, kai jie gali baigti teisę ar verslo vadybą ir tapti multimilijonieriais būdami 30 ar 35 m. Tai turėtų pasikeisti.