Sveikatos pasekmių institutas ir Sveikatos matavimų ir stebėjimų instituto atliktas tyrimas parodė, kad 2015 m. oro tarša visame pasaulyje nusinešė daugiau kaip 4,2 mln. gyvybių (tai buvo penkta pagrindinė mirties priežastis pasaulyje), įskaitant po 1,1 mln. žmonių Kinijoje ir Indijoje, skelbia „The New York Times“.
Tačiau nors Kinija ėmėsi efektyvių žingsnių sumažinti tokių mirčių skaičių, ir taršos lygiai joje po truputį krenta, Indijoje mirtys, susijusios su teršalais ore, nuo 1990 iki 2015 m. šoktelėjo net 50 proc. Sparti pramonės revoliucija, sutelkta į akmens anglies produkciją, o taip pat populiacijos augimas ir taršai jautresnė senstanti visuomenė Indijoje sukūrė „tobulas sąlygas bręsti audrai“, teigia tyrėjai.
Net ir paviešinus tokius nerimą keliančius duomenis, ekspertai iš Indijos visuomenės sveikatos fondo teigia, kad vyriausybė neplanuoja imtis jokių veiksmų. Praėjusią savaitę vyriausybės atstovas pranešė, kad „nėra jokių tvirtų įrodymų“, siejančių taršą su išaugusiu mirtingumu, rašo „Reuters“.
Tiesa, pats tyrimas suteikia šiek tiek vilties – jis skelbia, kad 20 proc. mirtingumo nuo oro taršos išaugimas visame pasaulyje nuo 1990-ųjų buvo lėtesnis nei populiacijos augimo lygis. Per tą patį laikotarpį tarša taip pat sumažėjo Europoje ir Jungtinėse Valstijose, daugiausiai dėka naujų aplinkosaugos reikalavimų. Vis dėlto, mažiausiai 258 000 europiečių ir 88 000 amerikiečių vis dar rizikuoja mirti priešlaikine mirtimi dėl oro taršos, skelbia tyrimo išvados (JAV labiausiai užterštas oras aptinkamas šiaurėje, Aliaskoje).
„Visame pasaulyje vis stiprėja konsensusas – tarp Pasaulio sveikatos organizacijos, Pasaulio banko, Tarptautinės energetikos agentūros ir kt. – kad oro tarša kelia didelę globalinę grėsmę visuomenei, - teigia Robertas O’Keefe‘as, Sveikatos pasekmių instituto viceprezidentas. – Niekur kitur tai nėra taip akivaizdu, kaip sparčiai besivystančiose Azijos šalyse.“
Indijoje didžiausia tarša aptinkama Naujajame Delyje, šalies sostinėje ir didžiausiame mieste, daugiausia dėl klimato sąlygų, sparčiai augančio transporto priemonių skaičiaus ir netoliese veikiančių pramoninių fabrikų. Naujajame Delyje įsikūrusio Mokslo ir aplinkosaugos centro atliktas tyrimas atskleidė, jog mieste veikiantis Badarpuro akmens anglies fabrikas yra vienas iš didžiausių teršėjų visoje šalyje. Tiesa, Indija planuoja iki 2050-ųjų visiškai atsisakyti akmens anglies naudojimo.
Spalio mėnesį oro tarša sostinėje pasiekė pavojingą ribą, viršijusi visus rekordus po tradicinės induistų Divalio šventės, kai miestą kelioms dienoms apgaubė smogas. Dėl susidariusios situacijos vietos teismas netgi uždraudė gyventojams šaudyti į orą fejerverkus. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad nuo 2011 iki 2015 m. Naujasis Delis turėjo aukščiausią stambių oro taršos dalelių koncentraciją visame pasaulyje, o šie lygiai daugiau nei dvigubai viršijo lygius, per tą patį laikotarpį nustatytus Pekine.
Ekspertų teigimu, situacijos pagerėjimą Pekine galima priskirti tam, kad čia oro tarša jau yra laikoma itin didele grėsme visuomenės sveikatai. Tai reiškia, kad vyriausybė gali įsakyti tam tikromis dienomis atsisakyti automobilių bei uždaryti mokyklas ir dalį infrastruktūros, jeigu galima numatyti, kad oro taršos lygis išliks aukštas dar mažiausiai tris dienas. Tuo tarpu Naujajame Delyje panašių priemonių imamasi labai retai. Nors lapkritį miesto meras Arvindas Kejriwalis ir įsakė trims dienoms uždaryti mokyklas, sustabdyti statybų ir pastatų griovimo darbus bei 10 dienų uždaryti Badarpuro akmens anglies fabriką, jis nepakartojo 2015-aisiais išbandyto eksperimento „lyginis-nelyginis“, kai, priklausomai nuo automobilių registracijos numerių, į gatves pakaitomis išleidžiami tik automobiliai su lyginiais arba nelyginiais numeriais. Po eksperimento atlikti tyrimai parodė, kad šis žingsnis padėjo apriboti emisijų ir oro taršos lygius.
