Darjos Dankinos atradimai - Platysomidae šeimos iš kaulinių žuvų klasės dantukai
Paskutinį balandžio sekmadienį minime Geologų dieną. Lietuvoje geologijos mokslas vis populiarėja, prie to prisideda nauji tyrinėjimai. Štai VU geologijos doktorantė paleontologė Darja Dankina jau padarė reikšmingų Lietuvai ir pasauliui atradimų. Tikimasi, jog ši perspektyvi mokslininkė savo tyrimais atskleis vėlyvojo permo periodo žuvų bendrijų sandarą.
- Papasakokite apie savo tyrimus Naujojoje Akmenėje, Karpėnų karjere?
- Tyrinėju laikotarpį prieš 255 mln. metų, kai sausuma dar buvo didelis superkontinentas, kuris vadinosi Pangėja. Tuo metu Centrinėje Europoje tyvuliavo Cechšteino „jūra“, toks didelis baseinas, jis užliejo ir vakarinę Lietuvos dalį. Tyrinėjau joje esantį Karpėnų karjerą, kuriame eksploatuojama klinties žaliava. Šiame karjere surinkau apie 270 kg medžiagos, nuvažiavau į VU laboratoriją ir daug mėnesių ją tirpinau. Likučius po tirpinimo nagrinėjau mikroskopu ir juose radau žuvų fosilijų, dažniausiai pasitaikė dantys ir žvynai. Vienos tokios fosilijos vidutinis dydis yra 0,4 mm. Taigi reikia daug kruopštaus darbo. Kai pagaliau radau fosilijų, aplankė neapsakomas jausmas. Pačios fosilijų formos yra įdomios ir skirtingos. Mūsų šalyje prieš 255 mln. metų vyravo kremzlinės, kaulinės žuvys.
Latvijoje taip pat atlikau tyrimus, ten paėmiau 215 kg medžiagos, šiuo metu taip pat ją tirpinu, ieškau fosilijų ir lyginsiu, kokias žuvų rūšis lietuviai turėjo, kokias - latviai. Neseniai grįžau iš Lenkijos, ten surinkau 200 kg medžiagos, tik ištirpinti nespėjau, juk tai ilgas procesas. Tokie mano atliekami tyrimai Lietuvoje yra pirmieji. Šis laikotarpis labai įdomus dėl to, kad jis baigėsi masiniu gyvybės išmirimu. Skirtingais šaltiniais, tuo laiku daugiau kaip 90 proc. sausumos ir jūros faunos bei floros tiesiog išnyko. Ir ne visa jų laikui bėgant atsikūrė. Mano tiriamų žuvų pasaulyje jau nėra. Labai įdomu sužinoti, kokios rūšys mūsų vandens telkiniuose gyveno praeityje.
- Jūsų tyrimai reikšmingi ir pasauliui?
- Cechšteino „jūra“, aišku, plytėjo ne tik Lietuvoje (mūsų teritorijoje buvo jos rytinis pakraštys), Latvijoje ir Lenkijoje, ji „atėjo“ pas mus iš šiaurės jūros, užliejo Didžiąją Britaniją, Olandiją, Vokietiją, Daniją. Šios šalys turi informacijos apie jų kraštuose aptiktas žuvų fosilijas. Lietuvoje tokių tyrimų nebuvo, todėl buvo labai įdomu pasauliui pateikti informaciją, kokia jūros fauna ir flora mūsų šalyje gyvavo prieš daug milijonų metų. Išleidome straipsnį lenkiškame žurnale, kuriame pasakojame, ką Karpėnų karjere atradome. Kitame straipsnyje bus pateiktas Lietuvos ir Latvijos tyrimų palyginimas.
- Kodėl pasirinkote geologijos studijas?
- Mano tėtis buvo geologas. Taigi ir aš pabandžiau pasigilinti į šią gana plačią sritį. Geologija apjungia savyje daug kitų sričių, tai ir biologiją, chemiją, fiziką, geografiją. Manau, kiekvienas žmogus gali atrasti save geologijoje. Tikrai nesėdžiu visą dieną patalpoje, tai ir lauko darbai, išvykos. Reikia padirbėti laboratorijoje. Aišku, neapsieinama ir be literatūros skaitymo. Mano sritis - paleontologija, tai viena iš daugybės geologijos atšakų. Žinoma, šiam darbui reikia daug kantrybės, kruopštumo.
Tačiau jei kalbame apie geologiją plačiąja prasme, pasakysiu, kad geras geologas turi mylėti gamtą, nes vis tiek tai mokslas apie gamtą, apie mūsų Žemę.
- Ar jūsų atradimai populiarina geologiją kaip mokslo sritį?
- Taip, socialiniame tinkle pasidalijau savo tarptautiniu straipsniu ir lietuviai pradėjo rašyti man, kad rado vieną ar kitą fosiliją, klausinėti, ar galėčiau jiems patarti, pagelbėti tais klausimais. Taigi, žmonės domisi. Tiesa, Lietuvoje paleontologų nėra daug, tačiau džiaugiuosi, kad galiu prisidėti prie šios srities populiarinimo.
- Ką pasakytumėte tiems, kurie dvejoja, ar rinktis geologijos studijas?
- Perspektyvų geologams yra. Lietuvoje yra geologinių įmonių, tiek Vilniuje, tiek Kaune, Klaipėdoje.