Vieni per trumpą laiką gali įsiminti šimtus vardų, o kiti pamiršta ir prieš minutę išgirstą žmogaus vardą. Ką daryti, kad atmintis neprastėtų? Specialistai turi ne vieną patarimą – skaitykite knygas, spręskite kryžiažodžius, žaiskite stalo žaidimus. Gali padėti net rankdarbių kūrimas. Yra ir daugiau būdų, kaip iki gilios senatvės išlaikyti gerą atmintį.

Birželio 30 d. Vilniaus Rotušės aikštėje šurmuliuos išskirtinis renginys. Šimtmečio Dainų šventė pakvies į Pasaulio lietuvių ir tautinių bendrijų dieną „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“.

Prieš ir po 2024 m. referendumo dėl pilietybės išsaugojimo gyvenantiems svetur tautiečiams  vykusiose lietuvių diskusijose ir pokalbiuose dažnai skambėjo, iš pirmo žvilgsnio, nesavalaikis klausimas: „Kuo Lietuvos diaspora gali būti naudinga savo šaliai, jei joje negyvena?“ Kad būtų aiškiau, kodėl „nesavalaikis“, reikia pabandyti sugretinti diasporą su artimu jai simboliu. Artimiausias būtų – po pasaulį pasklidusios lietuvybės sėklelės. Senas graikiškas žodis „diaspero“ reiškia būtent „sėją“. Taigi, ar sėja kaip tokia gali būti nenaudinga? Juk iš sėklelių būtinai išauga kas nors naudinga ir pradžiugina. Lietuvybės daigai pasaulyje, regis, negali nekelti pasigėrėjimo ir pasididžiavimo. Ir nesvarbu, kad kai kurie jų nudžiūva, bet pastarųjų ne tiek ir daug.

JAV Lietuvių bendruomenės Krašto valdybos narė, Kultūros reikalų tarybos pirmininkė, Pasaulio lietuvių centro tarybos narė, daugiau kaip 16 metų vadovauja tautinių šokių grupei „Suktinis“ – visa ši Giedrės Elekšytės Kniežos veikla susijusi su lietuvybės puoselėjimu.

Nestabili geopolitinė situacija ir neramumai Europoje vis labiau vienija po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Jie kelia klausimą, kuo galėtų padėti, jei karas prasidėtų ir mūsų šalyje. Apie galimą sužeistųjų ar pabėgėlių priėmimą, aktyvų finansinės pagalbos Lietuvai rinkimą kriziniu laikotarpiu ir apie kitus šiuo metu svarbiausius užsienio lietuvių indėlio į Lietuvos saugumą klausimus bus diskutuojama jau liepos 1 d. Vilniaus rotušėje vyksiančiame pasaulio lietuvių forume „Kuo galiu būti naudingas Lietuvai, nors šiuo metu joje negyvenu?“.

Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) 2023 m. pasaulinės rizikos ataskaitoje teigiama, jog kibernetinis saugumas patenka tarp 10 didžiausių pasaulinių rizikų tiek šiuo metu, tiek ateityje. Skaičiuojama, kad iki 2025 m. metiniai kibernetinių nusikaltimų nuostoliai sieks 10,5 trilijono JAV dolerių.

Birželio 15 dieną minime svarbų įvykį – Kauno IX forto memorialinio komplekso 40-metį. Šis kompleksas, atidarytas 1984 metais, yra ne tik svarbus istorinis paminklas, bet ir gilių simbolinių reikšmių vieta, atspindinti rezistencinę dvasią.

Užsienyje skaitomų Lietuvos autorių knygų sąrašai 2024-2025 metais pasipildys 52 naujomis knygomis, išverstomis į 22 kalbas. Lietuvos kultūros instituto (LKI) vykdomo Vertimų skatinimo konkurso lėšos paskirtos 28 knygų vertimams į 13 kalbų ir 24 iliustruotų knygų vertimams ir leidybai į 16 kalbų. Daugiausia – net 11 – finansuota Prancūzijos leidyklų paraiškų. Lietuvos sezono Prancūzijoje metais šios šalies skaitytojai atras Jono Meko, Sigito Parulskio, Undinės Radzevičiūtės, Antano Škėmos, Tomo Vaisetos, Jaroslavo Melniko ir kitų autorių kūrybą.

Lietuvos Šimtmečio Dainų Šventės Šokių dienos išvakarėse Argentinos lietuvių kultūros ir savišalpos draugijos „Nemunas“ jaunimo tautinių šokių kolektyvas „Nemunas“ ir suaugusiųjų tautinių šokių kolektyvas „Griaustinis“ atsisveikino su bendruomenės nariais, draugais ir bičiuliais.

Saugūs namai yra vienas iš pamatinių mūsų poreikių, o naujausias tyrimas apie gyvenimą namuose atskleidė, kad savo būsto saugumą daugelis sieja ne tik su fizine apsauga (patikimais užraktais ar spynomis), bet ir su tarpasmeniniais santykiais. Apklausos rodo, kad pažinodami savo kaimynus, žmonės jaučiasi saugiau. Deja, gyventojai dažnai tuo pasigirti negali, o bendravimas paprastai apsiriboja tik mandagiu pasisveikinimu. Kas tai lemia ir kaip galima pagerinti situaciją, pasakoja psichologas Paulius Rakštikas.

Praėjusią savaitę Seimas priėmė Karo prievolės įstatymo pakeitimus, kurie numato jaunuolių šaukimą į karinę tarnybą iš karto po mokyklos baigimo. Įstatyme taip pat numatyta, kad jaunuoliai apie savo tinkamumą tarnybai sužinos dar būdami 17 metų, kai bus patikrinta jų sveikata. Kaip komentuoja Lietuvos kariuomenės atstovas kpt. Eugenijus Steiblys, ši reforma aktuali ir užsienyje gyvenantiems jaunuoliams.

Esu viena seniausių Lietuvių Fondo narė, buvau pirmoji moteris, išrinkta LF Tarybos pirmininke. Daugelį metų savanoriškai dirbdama LF, galiu patikinti, kad mūsų visų tada dirbusių pagrindinis tikslas buvo ne tik kaupti, bet ir taupiai, tikslingai dalinti.