Nestabili geopolitinė situacija ir neramumai Europoje vis labiau vienija po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Jie kelia klausimą, kuo galėtų padėti, jei karas prasidėtų ir mūsų šalyje. Apie galimą sužeistųjų ar pabėgėlių priėmimą, aktyvų finansinės pagalbos Lietuvai rinkimą kriziniu laikotarpiu ir apie kitus šiuo metu svarbiausius užsienio lietuvių indėlio į Lietuvos saugumą klausimus bus diskutuojama jau liepos 1 d. Vilniaus rotušėje vyksiančiame pasaulio lietuvių forume „Kuo galiu būti naudingas Lietuvai, nors šiuo metu joje negyvenu?“.
Nuo 10 iki 18 val. vyksiančiame forume, kuris yra svarbi Dainų šventės dalis, dalyvaus ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, ekonomikos ir inovacijų̨ ministrė Aušrinė Armonaitė, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke (Vokietija), prof. dr. Alfredas Bumblauskas, prezidento vyriausiasis patarėjas ir Nacionalinio saugumo grupės vadovas Kęstutis Budrys, Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis, Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis ir kiti Lietuvos valstybės institucijų, organizacijų bei pasaulio lietuvių bendruomenių atstovai.
Diskusijas moderuos žurnalistas Edmundas Jakilaitis, rašytoja, humanitarinių mokslų daktarė Dalia Staponkutė, NVO Strateginių iniciatyvų centro direktorius Alkas Paltarokas, rašoma Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pranešime žiniasklaidai.
Forume bus diskutuojama ne tik apie tai, ką pasaulio lietuviai gali padaryti dėl Lietuvos saugumo, kaip padėti ištikus krizei, bet ir apie Lietuvos pasiektą pažangą: inovacijas, investicijų galimybes, naujų verslų atėjimą į mūsų šalį. Taip pat bus kalbama apie visuomeninių organizacijų indėlį į valstybės klestėjimą, Lietuvos santykius ir sąveikos su išeivijos atstovais kanalus.
Kaip pabrėžia Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Henke, išeivijos lietuviai neramumų Europoje ir pasaulyje kupinu laikotarpiu yra itin svarbi Lietuvos stabilumo dalis, nes jie pasižymi atsparumu bet kokiai dezinformacijai, nukreiptai prieš Lietuvą.
„Kuo didesnis bus lietuviškos kultūros puoselėjimas tarp pasaulio lietuvių, tuo stipresnė bus Lietuva. Tad, norint palaikyti valstybės klestėjimą, saugumą ir pažangą, būtina skatinti didesnį išeivijos įsitraukimą į įvairias Lietuvos gyvenimo sritis.
Karas Ukrainoje parodė, kaip svarbu kritiniu metu gebėti operatyviai tvarkytis, priimant karo pabėgėlius svečiose šalyse, kaip bendradarbiauti, integruojant nuo karo pabėgusias šeimas į joms naują aplinką. Tad jei dar aktyviau stiprinsime pasaulio lietuvių ir Lietuvos ryšį, išeivijos atstovai galės bet kuriuo metu ištiesti pagalbos ranką bėdoje atsidūrusiems tautiečiams“, – sako D. Henke.
Būtinybę stiprinti pasaulio lietuvių ir Lietuvos ryšį pabrėžia ir Ukrainoje gyvenanti šios šalies lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova. Ji puoselėja lietuvišką kultūrą dalyvaudama Kyjivo Maironio lietuvių kultūros draugijos choro „Viltis“ ir folklorinio ansamblio „Sesulės“ veiklose.
Pasak D. Makarovos, matančios karo niokojamos šalies sunkumus iš arti, ypač svarbu skatinti atvirą pasaulio lietuvių dialogą su atsakingomis Lietuvos valstybės institucijomis, organizacijomis ir stiprinti visų tautiečių tarpusavio pagarbą, pasitikėjimą.
„Jei bus stiprinami ryšiai su pasaulio lietuviais, Lietuvai bus kur kas lengviau kritiniu atveju. Pavyzdžiui, padėti užsienio šalyse įsikūrusiems išeivijos lietuviams kuo sklandžiau priimti nuo karo bėgančius žmones, ruošti humanitarines siuntas ir tai, kas susiję su pirmąja medicinos pagalba.
Ukrainos lietuvių patirtis yra be galo svarbi. Kiekvienas šioje šalyje gyvenantis tautietis gali aiškiai papasakoti, kodėl, tarkim, Lietuvos mokyklose, darželiuose ir kitose visuomeninėse įstaigose turėtų būti įrengtos slėptuvės arba kodėl visi gyventojai turėtų pasiruošti kuprines su dokumentais, krovikliu, vaistais, tvarsčiais, maistu, vandeniu. Taip pat kodėl svarbu apmokyti žmones suteikti pirmąją medicinos pagalbą ar paskatinti atnaujinti turimus įgūdžius“, – sako D. Makarova.
Jai antrindama D. Henke priduria, kad dažniausiai ryšius su gimtine sėkmingai stiprina tie pasaulio lietuviai, kurie gerai žino šalies istoriją ir tradicijas.
„Kiekvieno pasaulio lietuvio ryšys su Lietuva bus stiprus, jei gebėsime savo tradicijas perduoti iš kartos į kartą. Efektyviausi rezultatai visada pasiekiami tik bendru darbu, tad akivaizdu, kad santykiai ir bendrystė ir ateityje nebus vangūs, jei atitinkamą indėlį įdės ne tik patys pasaulio lietuviai, bet ir įvairios Lietuvos valstybės institucijos bei organizacijos.
Turime nieko nelaukdami jau dabar labai aiškiai įsivardyti, kodėl turime ginti savo valstybę, kodėl turime puoselėti tradicijas ir išlaikyti savo identitetą. Tik taip kiekvienas Lietuvoje gyvenantis ar pasaulio lietuvis ir supras, kuo svarbus jo indėlis į valstybę“, – teigia D. Henke.
Toronto lietuvių jaunimo ansamblio „Gintaras“ meno vadovas Romas Jonušonis įsitikinęs, kad labai svarbu rasti būdų, kaip teikti visokeriopą pagalbą Lietuvai ir lietuviams, vienytis ir būti vieningiems.
„Mus vienija dalyvavimas Vasario 16-osios, Kovo 11-osios minėjimuose ne tik ten, kur gyvename, bet ir kituose Šiaurės Amerikos miestuose, kur yra lietuvių bendruomenės. Tai įtraukia jaunimą į lietuviškos bendruomenės gyvenimą. Be abejo, ir kelionės, išeivijos šokių šventės, Lietuvos Dainų šventės pritraukia jaunimą ir skatina būti aktyviais nariais“, – sako R. Janušonis.
Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenimis, užsienyje gyvena apie 461 tūkst. lietuvių. Daugiausia – Jungtinėje Karalystėje (33 proc.), Vokietijoje (13 proc.), Norvegijoje (11 proc.) ir Airijoje (10 proc.).
