Birželio 30 d. Vilniaus Rotušės aikštėje šurmuliuos išskirtinis renginys. Šimtmečio Dainų šventė pakvies į Pasaulio lietuvių ir tautinių bendrijų dieną „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“.
Istorija
Pirmą kartą toks renginys vyko 2018 m. Dainų šventėje ir sulaukė ypatingo susidomėjimo, nes svečiai turėjo progą pamatyti vienoje vietoje susibūrusius skirtingų šalių lietuvių bendruomenių ir Lietuvos tautinių bendrijų atstovus. Vyko jų koncertas, prisistatymas paviljonų miestelyje, o Vilniaus rotušėje – Pasaulio lietuvių menininkų paroda (146 meno darbus rodė 53 lietuvių kūrėjai iš 19 šalių).
Koncertas, paviljonų miestelis ir forumas
Šiais metais svečių vėl laukia koncertas ir paviljonų miestelis, o liepos 1 d. pirmąkart vyks Pasaulio lietuvių forumas „Kuo galiu būti naudingas Lietuvai, net jeigu joje negyvenu?“.
Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena prasidės 9 val. Vilniaus arkikatedroje laikomomis šv. Mišiomis už pasaulio lietuvius. 12 val. Rotušės aikštėje bus atidarytas paviljonų miestelis (veiks iki 19 val.), o 13–18 val. scenoje prie Rotušės vyks šventinis koncertas. Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų dieną rengia Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) bendradarbiaudama su Tautinių mažumų departamentu.
Jaudinantis atidarymas
Iškilmingas Pasaulio lietuvių bendruomenių ir Lietuvos tautinių bendrijų dienos atidarymas turėtų būti ypač jaudinantis – ne kasdien Lietuvos himnas skambės tokios gausybės iš skirtingų kraštų suvažiavusių lietuvių ir vienoje vietoje susibūrusių tautinių bendrijų atstovų lūpose. „Tautinę giesmę“ giedos ir Antanas Zakarauskas, tarptautinį pripažinimą pelnęs tenoras.
Žiūrovų laukia išties įspūdingas reginys, nes, pasak organizatorių, pirmoje ir trečioje koncerto dalyje, kur koncertuos pasaulio lietuvių bendruomenių atlikėjai, ant scenos pasirodys net 460 žmonių – bus pristatyti 36 numeriai iš 16 šalių.
Antroje koncerto dalyje, kurią rengia Tautinių mažumų departamentas, koncertinę programą šventės svečiams pristatys 180 dalyvių – Lietuvoje susibūrę baltarusių, graikų, lenkų, romų, totorių, ukrainiečių, žydų ir vokiečių kolektyvai.
Koncerto moto – „Vienybė ir įvairovė“
Kaip sako koncerto meno vadovė, PLB Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen, „šalia puoselėjamos lietuviškos tapatybės esame veikiami ir aplinkos kultūros, tačiau ta įvairovė netrukdo mums būti vieningiems, nes esame kilę iš tų pačių šaknų“. Pagrindinis moto, kurio laikėsi atrankos komisija vertindama renginyje norinčius pasirodyti atlikėjus – „Vienybė ir įvairovė“, t. y. buvo siekiama parodyti skirtingose pasaulio šalyse gyvenančių lietuvių bendruomenių atlikėjų kultūrinę įvairovę. Koncertuos ir vaikai, ir suaugusieji, skambės vokalas ir instrumentinė muzika (kanklės, smuikas, senovinė arfa), solo ir chorai. Muzikos žanrai aprėps ir populiariąją, ir tradicinę muziką. Greta lietuvių liaudies ir šiuolaikinės muzikos žiūrovai pamatys kitų šalių kūrinius – norvegų liaudies šokį, švedišką ir ukrainietišką dainą, flamenko ir tango.
Pasakodama apie atranką J. Caspersen pabrėžia, jog sąmoningai pasirinkta, kad koncerto metu dainininkai ir šokėjai atliktų ne Dainų šventės repertuarą, o naują, paruoštą specialiai šiam koncertui, – juk tai proga parodyti save ir susitikti su Lietuva. Kai kurie iš atlikėjų dalyvauja ir Dainų šventėje, kiti pasirodys tik šiame koncerte.
Daugiausia koncerte dalyvaus atlikėjų iš Lenkijos – net keturi kolektyvai, po tris iš JAV, Švedijos, Vokietijos. Žvelgiant geografiškai, iš toliausiai į koncertą atvyks du šokių kolektyvai iš Argentinos ir moterų dainų ansamblis iš Australijos.
Šventinio koncerto pabaigoje pasirodys žymi lietuvių grupė „The Roop“.
Ką matysime paviljonų miestelyje
PLB vienija lietuvių bendruomenes 56 šalyse. Net 30 šalių lietuvių bendruomenės pristatys savo veiklą paviljonuose, pasakodamos apie svarbiausius vykdytus projektus, jų rezultatus. Naujausią informaciją apie tai, ką galima pamatyti paviljonuose, rasite svetainėje https://plb.lt/renginiai-kalendorius/#3984.
Bendruomenės rengs viktorinas apie savo gyvenamąją šalį (pvz., Australija, Graikija, Šveicarija, Vokietija), fotografijų parodas ir netgi kurs meno darbus – išbandyti ebru techniką bus galima pas Turkijos lietuvius, lituanistinė mokykla „Giliukai“ Graikijos paviljone pakvies kartu tapyti paveikslo, bendrą meno darbą kurs ir Australijos lietuviai.
Mėgstantiems fotografuotis
Ispanijos lietuviai kviečia visus savo bendruomenės žmones, kurie per 20 metų prisidėjo prie jos gyvenimo, 14 val. atvykti į paviljoną ir kartu įsiamžinti bendroje fotografijoje. O Jungtinės Karalystės paviljone bus galima nusipaveiksluoti su karaliumi ir karališkosios gvardijos nariu, Italijos paviljone – su Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo šeimyna, Graikijos ir Kipro lietuviai kvies įsiamžinti prie specialiai sukurtos fotosienelės.
Vokietijos lietuviai įspūdingų vaizdų išsiilgusiųjų džiaugsmui atsigabens Renhofo pilį – Hiutenfeldo miestelyje garsių Frankfurto finansininkų Rotschildų 1853 m. statytą ampyro stiliaus pilį, kurią 1953 m. įsigijo Vokietijos lietuvių bendruomenė. Tiesa, Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų dienos lankytojai matys tik sumažintą Renhofo pilies bokšto fasado instaliaciją, kurios autorius – Gediminas Jankevičius. Beje, 2023 m. Renhofo pilies parke vyko 2-osios Europos lietuvių kultūros dienos (ELKD), į kurias buvo susibūrę 19 lietuviškų folkloro ir tautinių šokių kolektyvų bei chorų iš Airijos, Anglijos, Belgijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Šveicarijos, Švedijos ir Vokietijos, norėjusių dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, skirtose pasiruošti Dainų šventei. Nemažai šių atlikėjų pasirodys šiemetinėje Dainų šventėje ar šventiniame koncerte Rotušės aikštėje. ELKD metu Renhofo pilies parke G. Jankevičius sukūrė 700-ąjį gimtadienį švenčiančiam Vilniui pagerbti skirtą Gedimino pilies instaliaciją, kuri iki šiol džiugina vietos lietuvius ir Vasario 16-osios gimnazijos gimnazistus.
Įdomūs susitikimai
PLB savo stende kvies susipažinti su žurnalo „Pasaulio lietuvis“ ir kitų savo leidinių retrospektyva bei pasižiūrėti režisieriaus Donato Ulvydo sukurtą unikalų virtualios realybės filmą „Aš Lietuva“, kuriame per 20 minučių galima iš paukščio skrydžio pamatyti daugiau kaip 30 gražiausių Lietuvos vietų. Taip pat bus eksponuojama jau daug pasaulio šalių aplankiusi Gintaro Karoso paroda „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“.
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga greta pasakojimų apie savo istoriją ir misiją žada smagius žaidimus bei įkvepiantį bendravimą. Organizacijos partneriai iš Kazickų Fondo papasakos apie diasporos jaunimui skirtą stažuočių programą Lietuvoje – „Bring Together Lithuania“ („Jungtis Lietuvai“).
Greta pramogų – svarbi ir naudinga informacija
Savo veiklą pristatys ilgametis PLB rėmėjas Lietuvių Fondas, kuris nuo savo įkūrimo 1962 m. įvairiems lietuvybės projektams (daugiausia vykdomiems JAV lietuvių bendruomenės ir kitų JAV lietuviškų organizacijų) yra skyręs daugiau nei 28 mln. JAV dolerių.
Mąstantiems apie grįžimą į Lietuvą gyvas konsultacijas ir aktualią informaciją suteiks Užsienio reikalų ministerijos konsultacijų centras ir Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ savo stende pristatys Lietuvos turizmo galimybes ir naują žaidimą „#Lithuania. Co-create experiences“, skatinantį atvykti į Lietuvą nė karto joje nebuvusius keliautojus.
Apie lituanistinį švietimą savo šalių paviljonuose papasakos lituanistinės mokyklos, o Vokietijos paviljone apie galimybes mokytis Vasario 16-osios gimnazijoje informuos ne tik jos direktorė Rasa Weiß, bet ir gimnazistų tėvai, kurie pasidalins įspūdžiais ir patarimais.
Dėmesys šalių gastronomijai
Paviljonų lankytojai galės paragauti argentinietiškų, australiškų, ispaniškų, turkiškų patiekalų, Jungtinės Karalystės stende – Jorkšyro arbatos su sausainiais ir saldainiais, sužinos, kas yra popietinė arbatėlė (angl. afternoon tea). Graikijos ir Kipro lietuvių paviljone bus demonstruojama, kaip gaminti užtepėlę tzatziki ir virti kavą, o Turkijos lietuvių bendruomenė ne tik papasakos turkiškos kavos virimo ypatybes, bet netgi parodys, kaip burti iš kavos tirščių.
Šveicarijos lietuviai vaišins šios šalies nacionaliniu patiekalu fondue, kuris gali būti gaminamas ne tik iš sūrio, bet ir iš šokolado.
Italijos lietuviai ruošdami kultūrinę programą bendradarbiauja su Valdovų rūmais, o gurmanams žada pristatyti senovinius, archajiškus valgius, surengti edukacinius užsiėmimus ir atskleisti Italijos ir Lietuvos gastronominio paveldo sąsajas, kurios siekia karalienės Bonos Sforcos laikus.
Išskirtiniai svečiai
Du išskirtiniai paviljonų miestelio svečiai – Pietų Amerikos šalys bei jungtinis Ukrainos lietuvių bendruomenės ir Ukrainos centro paviljonas. Pietų Amerikos šalių paviljone savo veiklą pristatys Argentinos, Brazilijos, Čilės, Kolumbijos, Venesuelos ir Urugvajaus lietuvių bendruomenės, kurios puoselėja lietuvybę būdamos daugiau nei 10 tūkst. kilometrų nuo Lietuvos.
Tautinės mažumos kvies į kūrybines dirbtuves
Lietuvos baltarusių bendruomenė pristatys tradicinius baltarusiškus rankdarbius, supažindins su juostų pynimo technika, tautiniais raštais, kitais tradiciniais amatais. Lietuvos latvių bendruomenė organizuos dirbtuves, kuriose pristatys vieną iš latvių tradicinių amatų – latvių pagoniškos šventės Lyguo (Līgo), latvių Joninių, vainiko pynimą. Lietuvos lenkų tautinė bendrija supažindins su žymios amatininkės įvairių dydžių ir formų, išskirtinai Vilniaus kraštui būdingomis verbomis. Lietuvos ukrainiečių bendrija pristatys tradicinius ukrainietiškus meno amatus – Petrikovskio raštus ir Herdano pynimą karoliukais. Veiks dirbtuvės, kuriose lankytojai galės patys pasigaminti tradicinį ukrainiečių suvenyrą. Lietuvos totorių bendruomenė supažindins su Krymo totorių ornamentu orneku ir jo siuvinėjimo technika. Paviljone vyks kirgizų ir rumunų tradicinių amatų edukacija, veiks „Tradicinės liaudies lėlės“ dirbtuvės, kuriose visi norintys galės pasigaminti pasigaminti lėlę ir susipažinti su lėlių istorija, joms suteikiamomis reikšmėmis, kūrimo technika.
Renginio rėmėjai – ir patys dalyviai
Renginio organizatoriai dėkoja rėmėjams, tačiau pabrėžia, kad šventės biudžetas yra daug kartų didesnis – į Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų dieną iš skirtingų pasaulio šalių atvykstantys lietuvių bendruomenių paviljonų ir koncerto dalyviai savo kelionę, nakvynę ir pragyvenimą apmoka bei paviljonuose pristatomų programų išlaidas dengia iš asmeninių lėšų. Beje, prekyba paviljonuose nevyks, tačiau keletas šalių rengs loteriją, už bilietus surinktos lėšos bus skirtos labdaros tikslams.
Svarbiausia – bendrauti ir susipažinti
Pasaulio lietuvių ir tautinių bendrijų dienos organizatoriai kviečia renginio svečius ne tik mėgautis įspūdinga programa, bet ir tiesiog pabendrauti, pasikalbėti, nes vienas svarbiausių šios dienos tikslų – kuo geriau pažinti vieniems kitus. O susipažinus neabejotinai atsivers daugybė įvairiapusio bendradarbiavimo galimybių.
Jolita Zykutė, projektas „Pasaulio Lietuva“
Stanislovo Tatorio nuotraukose – 2018 metais vykusios šventės akimirkos
