Praėjusią savaitę Seimas priėmė Karo prievolės įstatymo pakeitimus, kurie numato jaunuolių šaukimą į karinę tarnybą iš karto po mokyklos baigimo. Įstatyme taip pat numatyta, kad jaunuoliai apie savo tinkamumą tarnybai sužinos dar būdami 17 metų, kai bus patikrinta jų sveikata. Kaip komentuoja Lietuvos kariuomenės atstovas kpt. Eugenijus Steiblys, ši reforma aktuali ir užsienyje gyvenantiems jaunuoliams.
Remiantis naujausiais Karo prievolės įstatymo pakeitimais, Lietuvos pilietybę turintys jaunuoliai bus kviečiami atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos iš karto po mokyklos baigimo nuo 18 metų iki jiems sukaks 22-eji metai.
Studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, privalomoji pradinė karo tarnyba (PPKT) galės būti atidedama, sudarant sąlygas ją atlikti pareiškus norą.
Dar viena naujovė – tarnybos laiko diferencijavimas. Į privalomąją pradinę karo tarnybą prievolininkai bus kviečiami 9 mėnesių laikotarpiui, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės poreikius, tarnybos laikotarpis gali būti sutrumpintas, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiais.
Jaunuoliai, pabaigę aukštąsias mokyklas ir įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta arba kurių kariuomenė nerengia (pvz., aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai), bus kviečiami į tarnybą 3 mėnesiams, per kuriuos įgis reikiamą bazinį karinį parengimą.
Kaip teigia Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos vyresnysis verbuotojas E. Steiblys, Karo prievolės įstatymo nuostatos taikomos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams vienodai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Todėl Lietuvos pilietybę turintys jaunuoliai, kurie mokosi ir gyvena užsienyje, patekę į šaukiamųjų sąrašus, turės tokius pat pasirinkimus kaip studijuojantys ir gyvenantys Lietuvoje.
„Tačiau sprendžiant tarnybos atidėjimo klausimus, kiekvieno karo prievolininko situacija gali būti vertinama individualiai“, – sako pašnekovas.
Anot E. Steiblio, nuo pat PPKT atnaujinimo ją atlikti buvo šaukiami ir užsienyje gyvenantys lietuviai. Kasmet jų pašaukiama maždaug 70. Tad pagrindinė pakeisto įstatymo naujovė yra tik ta, kad jaunuoliai turėtų atlikti tarnybą iš karto po mokyklos baigimo.
Lietuvos kariuomenės vyresniojo verbuotojo teigimu, vienintelis skirtumas tarp Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių vaikinų yra sveikatos tikrinimo, kurį turės atlikti 17 metų sulaukę jaunuoliai, tvarka.
„Sulaukę 17 metų, per mėnesį jaunuoliai patys turės susisiekti su Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos specialistais. Užsienyje ir Lietuvoje gyvenantys moksleiviai bus kviečiami pasitikrinti sveikatos, kad iki mokyklos baigimo jaunuoliai žinotų, ar yra tinkami karo tarnybai, o jeigu būtų pripažinti tinkamais, tuomet ruoštųsi atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.
Svarbu tai, jog karo prievolininkų sveikata tikrinama Karinėje medicinos ekspertizės komisijoje Lietuvoje. Taigi, užsienyje gyvenantys karo prievolininkai turės atvykti į Lietuvą pasitikrinti sveikatos. Jiems bus kompensuojamos kelionės ir kitos išlaidos“, – aiškina E. Steiblys.
Pasak jo, jei prievolininkas su Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos specialistais nesusisieks pats, kariuomenė turės teisę su juo susisiekti el. paštu ar telefonu, nurodytais valstybės registruose ar sistemose.
Šaukimo reforma planuojama pradėti įgyvendinti nuo 2025 metų, tačiau įstatymo nuostatos visa apimtimi bus pradėtos taikyti nuo 2026-ųjų.
