Simbolinis Pasaulio pabaigos laikrodis rodo vos dvi su puse minutės iki vidurnakčio, o Šiaurės Korėja ir toliau svaidosi grasinimais sunaikinti Jungtines Valstijas – jau seniai nebuvo tokio įtempto meto, kai branduolinio karo tikimybė atrodė tokia reali.
Per visą istoriją pasaulyje įvykdyta daugiau kaip 2 000 branduolinių sprogimų, bet tik du kartus atominės bombos panaudotos tikrame kare – kai JAV smogė Hirosimai ir Nagasakiui 1945 m. Tačiau laikas nestovi vietoje, tad pamėginkime išsiaiškinti, kas mums grėstų, jeigu kuris nors piktai nusiteikęs lyderis sumanytų ant Amerikos miesto numesti vieną iš savo sprogmenų – paprastumo dėlei, paimkime vienos megatonos atominę bombą. Ji būtų 66 kartus galingesnė nei toji, kuri nuniokojo Hirosimą, tačiau atrodytų kaip žaislas palyginus su 50 megatonų Caro bomba, kurią Rusija susprogdino Mitiuškos įlankoje ir kuri išskyrė energiją, prilygstančią 3 333 Hirosimos bomboms.
Taigi, kokią žalą galėtų padaryti tokia vienos megatonos bomba? Trumpai tariant, tai priklauso nuo skirtingų faktorių, įskaitant dienos metą, oro sąlygas, sprogimo vietą ir t. t. Tačiau, kad ir kaip palankiai gyventojams susiklostytų visos aplinkybės, optimistinio atsakymo į šį klausimą paprasčiausiai nėra.
Maždaug trečdalis bombos energijos išsiskiria per termoradiaciją. Ji keliauja šviesos greičiu, tad pirmas dalykas, kurį galima pamatyti po atominio sprogimo, yra akinantis šviesos ir šilumos blyksnis. Sprogus vienos megatonos bombai, tas blyksnis jus laikinai apakintų, jei stovėtumėte 13 mylių atstumu giedrą dieną, arba 53 mylių atstumu giedrą naktį. Ir tai tik pradžia: jei stovėtumėte 7 mylių atstumu nuo sprogimo vietos, patirtumėte nesunkius pirmo laipsnio nudegimus, jei 5 mylių atstumu – galite tikėtis kur kas skaudesnių trečio laipsnio nudegimų. Tikėtina, kad jie gali baigtis mirtimi, tačiau vilties dar turėtumėte – priešingai nei tuo atveju, jei stovėtumėte pačioje sprogimo zonoje. Hirosimos bombos sprogimo centre temperatūra siekė maždaug 300 000˚C. Palyginimui, palaikų kremavimas yra atliekamas specialioje krosnyje, kur temperatūra pasiekia 1 200˚C.
Kuo toliau nuo sprogimo epicentro, tuo didesni išgyvenimo šansai, bet net ir tuomet nebūtumėte visiškai saugus. Keturių mylių spinduliu aplink vienos megatonos bombos sprogimo centrą, sprogimo banga išskirtų 180 tonų jėgos ir suformuotų maždaug 158 mylių per valandą greitį siekiančius vėjus. Priartėjus dar arčiau, pusės mylios spinduliu, vėjo greitis pasiekia 470 mph. Žmonės gali išgyventi tokį slėgį, bet turbūt neišgyventumėte, kai visi aplink esatys pastatai imtų griūti jums ant galvos.
Ir mes dar net nepriėjome prie radiacijos. Apšvitinimas 600 REM radiacija turi 90 proc. tikimybę baigtis mirtimi. Ta tikimybė sumažėja perpus, jeigu apšvitinimas siekia 450 REM, bet ir tuomet jums gresia vėžys ir potencialiai mirtinos genetinės mutacijos.
Vis dėlto, sakykime, kad esate toli nuo sprogimo centro. Tai reiškia, kad esate saugūs, tiesa? Na, ne visai. Radioaktyvios dalelės gali keliauti šimtus mylių. Nors jų poveikis po poros savaičių pranyksta, tas dvi savaites turėtumėte praleisti gerai izoliuotoje požeminėje slėptuvėje. Sakote, tokios neturite? Tuomet jums labai nepasisekė.
Viskas, ką dabar aptarėme, yra tik vienos megatonos bombos sprogimo pasekmės, tačiau bombos yra panašios į bulvių traškučius – vienos neužtenka. 2007 m. atliktas tyrimas analizavo, kas nutiktų, jeigu Indija ir Pakistanas susiremtų nedidelės apimties branduoliniame kare. Abi šalys turi palyginti ribotą 250 bombų arsenalą (Rusija ir JAV kartu sudėjus jų turi apie 14 000). Pasak tyrėjų, „vos“ 100 Hirosimos dydžio bombų per akimirką nusineštų 20 mln. žmonių gyvybių, stratosferą pasiektų 5 mln. tonų dūmų, o Žemėje kiltų branduolinė žiema. Temperatūra nukristų, kiltų badas ir dar daugiau mirčių. Kitas 2012 m. tyrimas apskaičiavo, kad 100 bombų branduolinis karas sukeltų 2 mlrd. mirčių nuo bado.
Žinoma, kiekviena taisyklė turi išimčių. Štai vienas japonas sugebėjo išgyventi tiek Hirosimos, tiek Nagasakio sprogdinimus. Jis mirė 2010 m., sulaukęs 93 metų amžiaus.
Vis dėlto, neišeina neprarasti optimizmo, kai pasaulio lyderiai vieni kitiems grasina branduoliniais ginklais, o Amerikos prezidentas pasisako už dar didesnį ginklavimąsi. Juk branduoliniame kare nugalėtojų nebūna.
