Ilgą laiką mokslininkai alų ir vyną vertino kaip vartojimo produktus, kurie ne pernelyg skiriasi nuo dešrelių ar sūrio, išskyrus tai, kad besaikis alkoholinių gėrimų vartojimas daro gerokai didesnę žalą. Alkoholiniai gėrimai nuo seno laikyti šalutiniu civilizacijos produktu, o ne jos pamatu, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šio teiginio pagrįstumu buvo suabejota.
Grupė mokslininkų įrodė, kad alkoholis buvo ir tebėra viena iš labiausiai paplitusių ir vartojamų medžiagų žmonijos istorijoje net priešistoriniais laikais. Žmonės juo mėgavosi dar iki tol, kol buvo išrastas raštas. Jau prieš 9 tūkst. metų kinai gamino tam tikrą vyną iš ryžių, medaus ir vaisių. Kaukazo kalnuose vynuogės buvo vienos pirmųjų sukultūrintų uogų, o vyną imta gaminti prieš 7 400 metų. Nuolat atrandama duomenų, kad alkoholiniai gėrimai iš įvairiausių pasėlių gaminti visame pasaulyje nuo pat civilizacijos pradžios.
Pensilvanijos universiteto biomolekulinės archeologijos specialistas Patrikas Makgavernas mano, jog tai ne sutapimas. „Jis tvirtina, kad, pradedant akmens amžiaus apeigomis, sąmonę keičiančios alkoholinių gėrimų savybės skatino kūrybiškumą ir padėjo vystytis kalbai, menui bei religijai. Atidžiau patyrinėjus didžiuosius žmonijos istorijos lūžius – nuo žemės ūkio atsiradimo iki rašto sukūrimo – nesunku pastebėti galimus ryšius su alkoholiu“, – rašoma „National Geographic Lietuva“.
Išties žmonijos ir alkoholio meilės istorija mena laikus, kai dar nė nebuvo žmonių. Gali būti, kad mūsų pomėgis apsvaigti yra evoliucinė savybė, kuria išsiskiriame iš daugelio kitų gyvūnų. Maždaug prieš 10 mln. metų vaisius mėgstančio bendro žmonių ir Afrikos žmogbeždžionių protėvio organizme išsivystė fermentas, gebantis sparčiai virškinti fermentuotuose (pūvančiuose) vaisiuose susidarantį alkoholį. Tokius vaisius dėl jų stipraus skleidžiamo kvapo primatams būdavo lengviau aptikti, jie buvo lengviau virškinami ir tai leido gyvūnams gauti daugiau kalorijų, galiausiai, buvo svarbios ir antiseptinės savybės, saugančios primatą nuo mikrobų.
„Iš medžių nusileidę primatai atrado visiškai naują maisto šaltinį. Įgijo konkurencinį pranašumą ir gavo daugiau kalorijų. Gausiau prisiėdę individai turėdavo daugiau galimybių daugintis, o ėsdami patirdavo nedidelį malonumo antplūdį smegenyse. Dėl šio pakilumo jausmo naujasis gyvenimo būdas tapo patrauklesnis“, – „National Geographic“ pasakojo Kalifornijos universiteto fiziologas Robertas Dadlis. Tačiau pagrindinis beždžionių tikslas nebuvo prisigerti. Šis atsirado gerokai vėliau, išsiaiškinus, kaip pasigaminti daugiau svaigiųjų gėrimų.
Neseniai aptikti radiniai patvirtina ir kitą mokslininkų iškeltą mintį, kad mūsų protėviai ėmė kultūrinti grūdus ne dėl duonos, o dėl alaus. Tam tikru istorijos laikotarpiu norint pasidaryti šio gėrimo nebepakako paprasčiausiai rinkti laukines žoles. Nuolatinio tiekimo poreikis paskatino žmones sėti tam tinkamus augalus, o laikui bėgant ir išvesti šiandien žinomas grūdines kultūras. Taigi, noras pasigaminti daugiau alkoholinių gėrimų neabejotinai buvo vienas svarbiausių civilizacijos variklių. Jis padėjo ir žmonėms išlikti sveikiems – iki šių laikų, kai pagerėjo sanitarinės sąlygos, gerti alų, vyną ir kitus fermentuotus gėrimus dažnai būdavo sveikiau nei vandenį. Be to, natūralus alkoholis buvo ir įvairių maistinių medžiagų bei vitaminų šaltinis.
Vynas svarbų vaidmenį atliko ir sudėtingose apeigose, kuriomis būdavo stiprinamas genčių vadų statusas. Prieš traukdami į mūšį, daug vyno gerdavo ir kariai, tad neretai mūšio lauke jie būdavo visiškai girti. Vynu ar alumi buvo atsidėkojama ir už darbą. Pavyzdžiui, 3150 m. pr. Kr. Senovės egiptiečiai jau turėjo pramonino masto alaus daryklų, kurios aprūpino darbininkus, stačiusius didžiąsias Gizos piramides.
„National Geographic Lietuva“
