Rastas seniausias spalvotas VYTIS
Lietuvių tauta turi turtingą istoriją, besitęsiančią jau daugiau nei tūkstantį metų. O, kad lietuviai jau prieš tūkstantmetį ar dar anksčiau būtų turėję savąjį raštą! Kiek daug mes žinotume apie savo, tą mažą, bet neabejotinai drąsią ir sunkiai įveikiamą tautą! Gal tuomet dar labiau didžiuotumėmės, kad mūsų gyslomis teka lietuviškas kraujas.

Įkurta Lituanistinių mokyklų asociacija
Užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai susivienijo ir įkūrė Lituanistinių mokyklų asociaciją, o prie jos jau prisidėjo daugiau nei 50 lituanistinių mokyklų iš visų žemynų – nuo Šiaurės ir Pietų Amerikos iki Australijos ir Europos, rašoma asociacijos pranešime žiniasklaidai.

Kijeve iškilmingai atidarytas Baltistikos centras
Kovo 19-ąją Ukrainoje buvo iškilmingai atidarytas Baltistikos centras Kijevo T. Ševčenkos nacionaliniame universitete. Naujasis centras įkurtas siekiant stiprinti dvišalius Lietuvos ir Ukrainos ryšius humanitarinėje srityje, plėtojant lietuvių ir ukrainiečių švietimo, mokslo, istorijos ir kultūros ryšius. Čia numatoma ne tik gilinti studentų lietuvių kalbos gebėjimus, bet ir vykdyti baltistikos mokslinius tyrimus bei projektus.

Psichologės griauna mitus apie gabius vaikus
Gabus. Apdovanotas. Vunderkindas. Ne vaikas, o stebuklas! Toks vaikas ir sunkumai bei problemos – nesuderinama, o jo gyvenimas bus sklandi sėkmės istorija, apie kokias rašomos knygos ir kuriami kino filmai. Ar tikrai visi akmenys nurinkti nuo gabių vaikų kelių ir takelių? Psichologės Eglė Mockaitytė ir dr. Jurga Misiūnienė griauna mitus apie gabius vaikus ir pastebi, kad net ir pozityvūs stereotipai gali būti žalingi: jie nepadeda vaikams augti ir tobulėti, priešingai – tampa kliūtimis jų kelyje.

Išeivių vaikai studijoms renkasi Lietuvą
Maždaug prieš tris dešimtmečius atsivėrus sienoms, su jomis atsivėrė ir galimybės. Galimybės laisvai keliauti, dirbti, mokytis ar net gyventi užsienyje. Per šiuos nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius išeivijos dalimi tapo ne viena šeima, tačiau šiandien vis daugiau, jau suaugusių jų vaikų, renkasi grįžti. LCC tarptautiniame universitete lietuvių išeivių vaikų – ne viena dešimtis. Vieni, studijuoti Lietuvoje baigę mokyklas įvairiausiose pasaulio šalyse, atvyko skatinami šeimos narių, kiti, atvirkščiai, patys jausdami ilgesį gimtinei.

Lituanistinio ugdymo forumas
2021 m. kovo 12 d. (penktadienį) pirmą kartą rengiamas nuotolinis Lituanistinio ugdymo forumas. Renginys skirtas lietuviškosios tapatybės ir lietuvių kalbos išsaugojimo bei lituanistinio ugdymo diasporoje klausimams aptarti. Kviečiame susipažinti su renginio programa: https://pasauliolietuviai.lt/lituanistinio-ugdymo-forumas/. Taip pat informacijos galite rasti Lituanistinio ugdymo forumo kanale „Facebook“.

Kodėl vaikai nenori mokytis?
Artėjantys ir beprasidedantys mokslo metai sukelia daug streso ne tik vaikams, bet ir tėvams. Vieni jaučia įtampą, kad bus suvaržytos jų laisvės ir teks grįžti prie dienotvarkės, ir mokymosi rutinos. Kiti – su nerimu laukia, kaip šiemet seksis jų vaikui mokytis. Su naujais iššūkiais susiduria ir pirmokai, ir jų tėvai, nes jie dar nežino ko tikėtis, kaip jų vaikas prisitaikys ir priims naują patirtį.

Grįžti ar negrįžti vaikams į mokyklas?
Visame pasaulyje yra švaistomas vaikų proto potencialas. Balandžio pradžioje ypatingai suaktyvėjus COVID-19, į mokyklas nustojo eiti per 90 % mokinių. Nuo to laiko šis skaičius sumažėjo trečdaliu, iš daugeliui klasių Europoje ir Rytų Azijoje atvėrus duris. Tačiau visur kitur progresas yra lėtas. Kai kurios mokyklų apylinkės JAV, įskaitant Los Andželą ir San Diegą, naujais mokslo metais planuoja tik nuotolinį mokymą. Kenijos vyriausybė atsisakė mokymo programos visiems metams, palikusi savo šalies vaikus be jokio užsiėmimo iki pat sausio. Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte sako, kad neleis vaikams grįžti į mokyklas iki nebus išrasta vakcina. Pietų Afrikoje atsidarę pilnu tempu veikia visi kazino, tačiau tik nedidelė dalis mokyklų.

LF vardinės stipendijos – Šiaulių universiteto magistrantėms
Lietuvių Fondas, įsikūręs Čikagoje, kasmet skiria vardines Benedikto Masioko ir Pranės Masiokaitės stipendijas geriausiems Šiaulių universiteto humanitarinių mokslų magistrantams. Šiemet Lietuvių Fondo Benedikto Masioko vardinė stipendija paskirta Šiaulių universiteto lietuvių kalbotyros studijų programos antro kurso studentei Ievai Kadžiulytei, o LF Pranės Masiokaitės vardinė stipendija – istorijos ir politikos magistro studijų programos II kurso studentei Laurai Lukoševičiūtei.

JAV Lietuvių Bendruomenės LISS programos dalyvių laukia unikali galimybė
JAV Lietuvių Bendruomenės Lietuvių išeivijos studentų stažuočių (LISS) programa pradeda bendradarbiaviavimą su Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centru. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras (santrumpa – VU GMC) – pažangiausias gyvybės mokslų švietimo ir mokymo centras, kuriame taip pat vykdomi pažangūs tyrimai biochemijos ir su ja susijusiose srityse. Gyvybės mokslų centras (GMC) pasaulinio lygio įranga aprūpina maždaug 1 000 studentų, įskaitant daugiau kaip 110 doktorantų bei maždaug 200 daktaro laipsnį turinčių tyrėjų. Aktyviai skatindamas bendradarbiavimą su pramonės sektoriumi ir remdamas naujas biotechnologijų įmones, GMC taip pat padeda užtikrinti Lietuvos ir viso Baltijos regiono ekonominę ateitį.

Kas slypi po vaiko ištartu „nenoriu mokytis“?
Jūsų vaikui trūksta atkaklumo mokantis naujų dalykų? Jis nenori atlikti namų darbų, o neišmoktas pamokas lydi suprastėję pažymiai? Gal vaikas nuolat priešgyniauja ir namai tampa nesibaigiančiu kovos ringu – kuris kurį nugalės? Jei bent į vieną klausimą atsakėte teigiamai, gali būti, kad susiduriate su vaiko motyvacijos stygiumi – tvirtina psichologė Rūta Žiaunienė.

Pagal poreikius pritaikomas „lituanistinis paketas“ taptų įveikiamas
Kai tenka spręsti tokius svarbius visai šeimai klausimus, kaip gyvenamoji vieta – gyvenamoji valstybė! – būtina atsižvelgti ir į vaikų poreikius. Kaip rodo sugrįžusių šeimų tyrimai, lietuviai tėvai trokšta turėti lietuviškai kalbančias atžalas. Kad vaikai užaugtų kalbėdami lietuviškai ir pažindami savo gimtąją šalį, tėvai gali rinktis iš kelių galimybių, įskaitant korepetitorius, nuotolinį mokymą ir lituanistines mokyklas. Apie besikraustantiems lietuviams aktualius švietimo pasirinkimus kalbame su švietimo, mokslo ir sporto viceministre Monika Bilotiene.