Ne paslaptis, kad pasakos – smagus vakaro ritualas bei galimybė vaikui įsijausti į fantazijų pasaulį. Pasakų skaitymas taip pat ugdo kalbą, skatina smalsumą, kūrybiškumą. Psichologė Agnė Gurkšnė pristato ir dar vieną pasakų naudą, apie kurią ne daugelis iš mūsų esame girdėję.
„Knygų skaitymą, istorijų pasakojimą galima naudoti ir tada, kai vaiko gyvenime vyksta dideli pokyčiai tokie kaip naujo šeimos nario atsiradimas ar adaptacija ugdymo įstaigoje. Tai – puiki terapinė priemonė vaikui, patiriančiam daug nerimo, pokyčių, susiduriančiam su iššūkiais“, – atkreipia dėmesį A. Gurkšnė.
Agnės Gurkšnės teigimu, istorijų kūrimas arba pasakų skaitymas vaikui gali padėti lengviau priimti naujus pokyčius. „Jei tėveliai pastebi, kad, pavyzdžiui, ėjimas į mokyklą ar darželį, mažajam yra itin sunkus, rekomenduojama vaikui skaityti pasaką apie vaiko mylimą herojų, kuris susiduria su sunkumais ir juos sėkmingai įveikia. Pasaką reikėtų rinktis tokią, kuri su problema nebūtų tiesiogiai susijusi“, - atkreipia dėmesį A. Gurkšnė. Psichologė patikslina, kad toje pasakoje tokių žodžių kaip mokykla, mokytojas neturėtų būti. O jeigu tėveliai pastebi, kad vaikas kalbėtis apie savo sunkumus nenori, jo nederėtų spausti ir skubinti.
Analizuodama mokslininkų įžvalgas A. Gurkšnė pastebi, kad pasakų teikiamą naudą įžvelgia dauguma mokslininkų. Žymaus Lenkijos mokslininko M. J. Kuciapinski teigimu, klausydamas skirtingų istorijų, vaikas su įvairiais iššūkiais susiduria pasamoniniame lygmenyje bei gali šių problemų sprendimo būdus vėliau pritaikyti ir realiame gyvevime. J. G. Robinson teigimu, vaikas, kuris klausosi pasakų dažnai, tikrame gyvenime lengviau išgyvena ir toleruoja nerimo būseną bei randa efektyvius problemų sprendimo būdus. Klausydamas pasakų vaikas mokosi gyvenimiškų vertybių, įgauna optimizmo, vilties.
Agnė Gurkšnė pastebi, kad pagal E. Eriksono asmenybės raidos teoriją, efektyviausias laikas pasakų terapijai yra nuo 4 metų. Iki ketverių vaiko vadinamasis „aš“ dar ne iki galo susiformavęs, taigi mažyliui dar gali būti sunku paaiškinti ir suprasti savo emocijas. „Tačiau pabandyti pasakų terapiją tikrai verta jau ir po trečiojo gimtadienio“, - priduria psichologė A. Gurkšnė.
Psichologės teigimu, galima rasti nemažai aktualios literatūros, kurioje įžvelgiama ir daugiau pasakų terapijos panaudojimo tikslų. Pavyzdžiui M. J. Kuciapinski akcentuoja, tris pasakų terapijos paskirtis:
Pirmiausia ji skirta nusiraminti, pailsėti nuo gyvenimiškos rutinos, realybės. Psichologė A. Gurkšnė mano, kad esant tokiam tikslui, geriausia rinktis pasakas, kurios vaikams labiausiai patinka. Naudinga, kai tai būna vakaro ritualas, kuris padeda kurti artimesnį santykį su mama ar tėčiu ir nusiraminti po dienos įvykių.
Antra pasakų terapijos paskirtis - išmokti naujų vertybių, taisyklių ir kitų dalykų. „Turint tikslą, vaiką kažko išmokyti, knygelę reikia rinktis pagal vaiko amžių bei tai, ko norime išmokyti. Pavyzdžiui, jei mūsų tikslas yra išmokyti mažylį noriai sėstis ant puoduko, mes dar prieš pradėdami vaiką pratinti šio įgūdžio, kelis kartus per savaitę galime jam paskaityti knygelę, kurioje pagrindinis herojus yra pratinamas prie puoduko, susiduria su sunkumais ir sėkmingai juos įveikia. Tai galėtų būti tokia knygelė, kaip autorės T.Ross „Mažoji princesė. Kur mano puodukas?“, - pataria A. Gurkšnė.
Trečia pasakų terapijos paskirtis - pokyčiai. Šis tikslas stipriai susijęs su anksčiau įvardintu – mokomuoju. Psichologė A. Gurkšnė rekomenduoja pasakas skaityti ir analizuoti tol, kol atsiras naujas įgūdis. Tikslui pasiekti gali padėti vaiko motyvavimas. Paskatinimas vaikui gali būti daug naudingesnis, jei mes jį palyginsime su jo mylimu personažu.
„Vaikui galima papasakoti, kad knygos herojus taip pat susidūrė su nesėkmėmis. Herojui taip pat reikėjo laiko, kol jis išmoko, pavyzdžiui, važiuoti paspirtuku. Analizuojant tokią istoriją vaikas supras, kad galiausiai pavyks ir jam. Svarbu vaiką palaikyti, paguosti, kai reikia, paskatinti pokyčių procese ir neleisti pasiduoti“, - mintimis dalinasi psichologė.
