LKRŠ metinis susirinkimas
2019 m. gegužės 31d. įvyko Lietuvių katalikų religinės šalpos metinis susirinkimas ir Direktorių tarybos posėdžiai LKR šalpos patalpose Maspeth NY. Dalyvavo Direktorių tarybos pirmininkas prelatas Edmundas Putrimas, pirmasis viceprezidentas arkivyskupas Gintaras Grušas, antrasis viceprezidentas br. kun. Jonas Puodžiūnas, OFM, LKR šalpos direktoriai: Tadas Gintautas Dabšys, Vytautas Prunskis, Aldona Lingertaitienė, dr. Algirdas Lukoševičius, kun. Nerijus Šmerauskas ir Dana Dabšienė.

Velykų link: kas yra gavėnia?
Gavėnia – tai keturiasdešimties dienų laikas, skirtas pasiruošti Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo – Velykų šventei. Gavėnia prasideda Pelenų dieną (kovo 6 dieną) ir baigiasi Didžiojo ketvirtadienio Paskutinės Kristaus vakarienės Mišių pradžia. Tačiau tai daugiau nei 40 dienų. Kiekvienas sekmadienis yra skirtas Kristaus prisikėlimui švęsti, todėl, net jei ir turi specifinį bruožą, violetinę spalvą, jis nėra atgailos ar pasninko laikas. Dėl šios priežasties, siekiant išsaugoti keturiasdešimties dienų laikotarpį, gavėnios pradžia buvo atkelta į Pelenų dieną, trečiadienį, prieš pirmąjį gavėnios sekmadienį.

Kaip Bažnyčiai išvengti dar vieno fiasko?
Amerikos vyskupams 2018 m. lapkritį susirinkus imtis veiksmų dėl šiandieninės krizės, kilusios dėl seksualiai aukas išnaudojusių dvasininkų ir savo pareigos tinkamai neatlikusių vyskupų, įsakmiu nurodymu buvo liepta nebalsuoti dėl vietinių sprendimų veiksmų plano priėmimo. Taip Vatikanas dramatiškai sustiprino vasarį vyksiančio susitikimo sprendimų svorį, į kurį popiežius Pranciškus vyskupus sukvietė diskutuoti apie krizę globalioje perspektyvoje. Klausimas, kaip amerikiečių sprendimas imtis veiksmų būtų sutrukdęs Romoje vasarį vyksiančioms diskusijoms – toks buvo keistas Vatikano paaiškinimas dėl draudimo priimti bet kokius sprendimus – lieka atviras. Dabar svarbiausia teisingai apibrėžti klausimus ir problemas, kurias šis susirinkimas spręs. Kadangi yra nemalonių ženklų, rodančių, kad Tie, Kurie Tiesiog Vis Dar To Nesupranta, taip ir liko nesusipratę, norėčiau pažymėti keletą pavojų, kurių vasario susitikime reikėtų išvengti.

Vilniaus arkivyskupas: Bažnyčiai rūpi visuomenės problemos
Nors Bažnyčia Lietuvoje atskirta nuo politinio gyvenimo, jai rūpi visuomenės gyvenimas ir problemas, tarp jų – mokytojų ir kitų profesijų atstovų nerimas ir dialogo troškimas. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Pasak jo, nors gyventojų šalyje mažėja, naujos bažnyčios statomos ne veltui – aplink jas stengiamasi suburti parapijas, kuriose žmonės pažinotų vieni kitus, veiktų gyva bendruomenė.  

Kviečiame į prieškalėdines pamaldas
Lietuviškos pamaldos gruodžio mėnesį šiaurinio Ilinojaus lietuviams vyks jau šį sekmadienį gruodžio 9 d. 2 val. p.p. Santa Maria del Popolo parapijos koplyčioje, 116 North Lake Street, Mundelein, IL. 60060.

5 įkvepiančios šventųjų citatos apie santuoką
„Jiems [sutuoktiniams] patariama per daug nesijaudinti dėl to, kokį savo sutuoktinį jiems reikia ištverti, bet veikiau galvoti, ką sutuoktinis turi ištverti dėl jų. Nes jei kas nors tikrai apgalvos, ką kitiems reikia ištverti dėl jo, jam bus lengviau pakelti kitų trūkumus“, – šv. popiežius Grigalius Didysis

Kuo svarbus pamaldumas Mergelei Marijai
Vykstant Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidams kviečiame pasidomėti pamaldumu Mergelei Marijai. Šv. Liudvikas de Monforas, kaip teigia seminaristas Linas Braukyla, „nėra pamaldumo Švč. Mergelei steigėjas, bet tiek anksčiau, tiek dabar yra nepakeičiamas siekiant suprasti, kas yra tikrasis pamaldumas Marijai.“

Naujai pašventinta koplyčia, saugojusi S. Dariaus ir S.Girėno palaikus
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Centriniuose rūmuose naujai pašventinta istorinė koplyčia, bene labiausiai žinoma dėl to, jog joje 1934-1937 m. bei 1940-1944 m. buvo pašarvoti ir saugomi Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikai. Atnaujintoje koplyčioje po keleto metų pertraukos vėl aukotos šv. Mišios, kurioms vadovavo J.E. Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ. Šventinimo metu koplyčiai suteiktas šventojo Roko vardas.

Vyskupas Paulius Baltakis – žmogus, kurio bijojo net KGB
Rugsėjo 25 d. Vytauto Didžiojo universitete buvo pristatyta monografija apie užsienio lietuvių vyskupą pranciškoną t. Paulių Baltakį OFM. Apie šį Lietuvai itin daug nusipelniusį, bet visuomenėje mažai žinomą žmogų išsamią studiją parengė VDU Katalikų teologijos fakulteto mokslo darbuotojas doc. dr. Artūras Grickevičius. VDU Didžiojoje auloje vykusiose knygos sutiktuvėse dalyvavo ir pats t. Paulius Baltakis, balandžio pabaigoje iš Jungtinių Amerikos Valstijų grįžęs gyventi į Lietuvą. Savo dalyvavimu vyskupą emeritą pagerbė dauguma Lietuvos vyskupų, tarp kurių Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius ir dabartinis arkivyskupas Lionginas Virbalas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Panevėžio ordinaras pranciškonas Linas Vodopjanovas OFM. Į renginį atvyko vyskupo t. Pauliaus Baltakio artimieji, taip pat knygos mecenatas Raimondas Zabieliauskas. Diskusijoje dalyvavo monografijos autorius, šios knygos iniciatorius ir Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai prelatas Edmundas Putrimas, Lietuvos šv. Kazimiero provincijos ministras br. Algirdas Malakauskis, pokalbį moderavo Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja doc. dr. Ilona Strumickienė. Ganytojas, kurio vyskupija – visas pasaulis Prelato Edmundo Putrimo nuomone, knygos pavadinimas „Užsienio lietuvių vyskupas Paulius Antanas Baltakis OFM: tarnystės Bažnyčiai ir Tėvynei kelias“ apibendrina pagrindines vyskupo veiklos sritis – tarnauti Bažnyčiai ir Lietuvai. Jono Pauliaus II paskirtas vyskupu ir konsekruotas 1984 m. rugsėjo 14 dieną, vyskupas Paulius Baltakis beveik 20 metų, iki 2003-ųjų, vadovavo užsienio lietuvių katalikų sielovadai, aplankė bene visas pasaulyje lietuvių katalikų bendruomenes ir parapijas. Jis rūpinosi 140 lietuvių katalikų parapijų ir misijų (išsibarsčiusių Šiaurės ir Pietų Amerikose, Australijoje, Europoje), beveik milijono užsienio lietuvių katalikų sielovada, palaikė glaudžius ryšius su Lietuvos vyskupais ir tikinčiaisiais, ypač su broliais pranciškonais, išgarsėjo kaip aktyviausias Lietuvos tikinčiųjų teisių ir laisvių gynėjas bei užtarėjas pasaulio katalikų bendruomenėje.  „Tai buvo vienintelis vyskupas po II pasaulinio karo, oficialiai paskirtas atsakingu už išeivijos lietuvių katalikų sielovadą, – teigė prelatas Edmundas Putrimas. – Jis turėjo vykti per bendruomenes ir parapijas pasaulyje, prisistatyti, kas jis toks, ir vienyti lietuvius katalikus.“ Kovodamas už Lietuvos nepriklausomybę ėjo iki pat JAV prezidento   Pasak knygos autoriaus docento Artūro Grickevičiaus, vyskupas Paulius Baltakis buvo Lietuvos katalikų religinių teisių vėliavnešys Vakaruose. „Per JAV katalikų vyskupų konferenciją, per politikus, įskaitant Baltuosius rūmus, prezidentus Ronaldą Reiganą ir Džordžą Bušą, vyskupas Paulius Baltakis nuolat kėlė Lietuvos katalikų religinių teisių klausimus, – tvirtino A. Grickevičius. – Kiek leidžia spręsti nagrinėti šaltiniai, galima drąsiai teigti, kad be šito indėlio lietuviai čia, savo Tėvynėje, ko gero, nebūtų taip greitai ir santykinai nesunkiai įgiję didesnę religinę laisvę.“   Tačiau t. Pauliaus Baltakio veikla neapsiribojo vien tikinčiųjų teisių gynimu. „Jo veikimas politiniu lygmeniu Lietuvos laisvės byloje dėl Lietuvos nepriklausomybės atgavimo taip pat buvo labai svarbus, vyskupas nevengė akcentuoti politinių klausimų ir reikalui esant kartu su kitais vienašališkai pasisakydavo už Lietuvos nepriklausomybę“, – teigė monografijos autorius.   Žmogus, kurio bijojo net grėsmingasis KGB „Skaitant knygą mane labai nustebino, kad vienas iš pagrindinių šaltinių, kuriuos autorius cituoja, yra KGB (sovietinio saugumo) archyvai, – sakė prelatas Edmundas Putrimas. – Tai rodo, kaip intensyviai dirbo mūsų priešai, kaip toli buvo infiltravęsi jų agentai ir kad jie matė vyskupą Baltakį kaip pavojingą priešą.“ Prelatui antrino ir doc. A. Grickevičius: „Skaitant anuometinio tarybinio saugumo arba kitaip KGB dokumentus akivaizdu, kad toji grėsminga institucija t. Paulių Baltakį traktavo kaip lietuvių klierikalinės emigracijos vedlį, lyderį, kuris yra labai pavojingas tai didžiulei valstybei, gąsdinusiai visą pasaulį savo branduoliniu ginklu ir saugumo struktūromis bei slaptomis operacijomis.“ Pranciškoniško paprastumo ir nuolankumo pavyzdys Pasak Lietuvos šv. Kazimiero provincijos ministro br. Algirdo Malakauskio, vyskupas t. Paulius Baltakis iki šiol yra ne tik maldos, bet ir nuolankumo pavyzdys. „Prieš grįždamas gyventi į Lietuvą, vyskupas Paulius man pasakė, kad bus paklusnus man, kaip provincijolui, ir savo vietiniam gvardijonui. Atlikęs savo kaip vyskupo tarnystę, jis grįžo kukliai gyventi į Kenebunkporto vienuolyną, o dabar Lietuvoje irgi panoro likti tikru pranciškonu. Tai yra didelis pavyzdys visiems mums, jauniesiems broliams.“ „Manyčiau, kad be pranciškoniško pamaldumo, ko gero, jam būtų buvę nelengva, o gal ir sunkiai įmanoma atlikti tuos darbus ir atlaikyti visas įtampas, – svarstė A. Grickevičius. – Juk būdavo ir trukdžių, ir priešiškumų tarp išeivijos grupių dėl veikimo tikslų ir būdų. Galų gale pats KGB ir sekė, ir darydavo spaudimą. Pavyzdžiui, kai vyskupas Paulius norėjo aplankyti Lietuvoje gyvenančią motiną, buvo keliamos netiesioginės sąlygos dėl lojalumo šiai blogio imperijai. Įvertinus visas šias aplinkybes nesunku suprasti, kad tai buvo didelė našta ir kryžius, kurio be pamaldumo, ko gero, būtų buvę neįmanoma panešti.“ „Popiežius Pranciškus viešėdamas Lietuvoje labai ragino jaunimą ir suaugusiuosius nepamiršti savo šaknų, žvelgti į savo praeitį ir semtis iš jos, – priminė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. – Šita knyga yra tas žvelgimas į mūsų praeitį, į tremtinių Vakarų kryptimi pusę, ką jie darė laisvoje išeivijoje savo laiku, kad padėtų Lietuvai, kiek vargo tą darydami. Ten vyskupo Pauliaus Baltakio darbas su Lietuvių katalikų religine šalpa tikrai buvo labai reikšmingas, nes tai buvo tiltas su Lietuvos Bažnyčia ir ypač pogrindine Kronikos leidyba. Man atrodo, kad tai tiesioginis atsiliepimas į popiežiaus Pranciškaus raginimą nepamiršti savo ištakų, semtis iš jų susipažįstant su tėvo Pauliaus Baltakio veikla, matant, kokie lietuviai buvo tais laikais – vyskupas Paulius ir kiti, kurie su juo dirbo Dievui ir Tėvynės labui“, – užbaigė arkivyskupas. Parengė Monika Midverytė OFS

Sesuo Marija Kaupaitė: Asketiškas tautinio sąmoningumo puoselėtojos gyvenimas
Čikagos gyventojai ir turistai, ištroškę naujų įspūdžių, savo žemėlapiuose jau gali pasižymėti dar vieną įspūdingą vietą. 1,5 metų brandinta Šv. Kazimiero vienuolių kongregacijos istorijos muziejaus (Legacy room – red. past.) idėja buvo galutinai įgyvendinta kongregacijos 111-os metų proga. Kartu su muziejumi rugpjūčio viduryje buvo atidarytas ir jos įkūrėjos Marijos Kaupaitės memorialinis kambarys. Ne veltui pagrindinis muziejaus tikslas – supažindinti, mokyti, šviesti: iki šiol asketiškai savo bendruomenėje linkusios gyventi seserys savo atvira širdimi ir nuoširdumu žavi visus ten apsilankiusius. Muziejaus ekspozicija pasitinka pasakojimu apie Šv. Kazimiero seserų kongregacijos susikūrimą. Pastarojo iniciatorė – iš Ramygalos kilusi Kazimiera Kaupaitė. Penktas vaikas iš vienuolikos ji augo raštingų ir pamaldumą puoselėjančių tėvų namuose. Savo vyresniojo brolio kun. Antano Kaupo dėka mergina išvyko į JAV esantį Scranton. (Pensilvanijos valstija – red. past.) padirbėti klebonijoje. Merginos dorovė, užsispyrimas, paklusnumas ir kitos asmeninės savybės taip žavėjo jos gyvenime sutiktus žmones, kad pats likimas ją nuvedė tikėjimo keliu. Kunigo A. Miluko ir A. Staniukyno padedama Kazimiera mokėsi vienuolyne Šveicarijoje. Kongregacija Šv. Kazimiero vardu buvo įsteigta 1907 m. rugpjūčio 29 d. JAV. Jos emblema tapo lelija, kardas ir karūna, kur lelija simbolizuoja dorumą, kardas – poreikį grumtis su savo egoizmu, karūna – dovaną, kurią pažadėjo Jėzus už ištikimybę. Stipri misionieriška Kazimieriečių kongregacijos dvasia skatino ginti ir globoti svetimoje visuomenėje atsidūrusius lietuvius. Nuo pat pirmo atvykimo į JAV K. Kaupaitė matė, jog daugelis kitų bendruomenių jau turi dvasinius gyvenimo vedlius, ko labai trūko tuomet naujai, dar tik besikuriančiai lietuvių bendruomenei. Tai ir tapo pagrindiniu vienuolijos tikslu – mokyti lietuvių vaikus parapijų mokyklose, diegti augantiems lietuvių imigrantų vaikams Dievo, tėvynės ir artimo meilę, kuri vaikų pagalba pasiekdavo ir jų tėvus. Seserimi Marija Kaupaite tapusi moteris, troško vieniems išsaugoti, o kitiems padėti atrasti tikėjimą savo gyvenime. Laikui bėgant seserys kazimierietės išplėtė savo veiklos sritį – jos buvo  paprašytos prisiimti atsakomybę už Šv. Kryžiaus ligoninę, Loreto ligoninę Čikagoje ir mažesnes ligonines Nebraskoje, dalyvavo misijose New Mexico. Jų auklėjimo ir artimo meilės darbai neapsiribojo vien JAV ir Argentina. Lietuvai tapus nepriklausoma, 1920 m.  M. Kaupaitė ir keturios kitos vienuolės išvyko į Lietuvą tęsti savo misijos. Joms buvo pasiūlytas apleistas Pažaislio vienuolynas. Seserys ilgai tvarkė baroko stiliaus architektūros paminklą, kuris dabar – piligrimų ir rekolektantų ramybės vieta. Kaune seserys turėjo mergaičių gimnaziją su pensionu, pradžios mokyklas, vaikų darželius Pažaislyje, Petrašiūnuose, Aukštojoje Panemunėje, Telšiuose, Babtuose ir kituose miestuose. Per 111 – ka kongregacijos gyvavimo metų įžadus yra davusios per 600 seserų kazimieriečių. Nors iki 1949 metų vienuolių įžadus Šv. Kazimiero vienuolių kongregacijai galėjo duoti tik lietuvės, vėliau tą galėjo padaryti ir kitos tautybės seserys, su sąlyga, kad visos turės melstis lietuviškai. Dabar jų skaičius kiek apmažėjęs – šventąją misiją dabar atlieka 51 seserys kazimierietės. Šiandien seserys kazimierietes savo veiklą plėtoja dalyvaudamos įvairių organizacijų (Maria Kaupas Centro, Villa Joseph Marie vidurines mokyklos, Southwest Organizing projekto, Sinai Health System kuriam priklauso Šv. Kryžiaus ligoninė) tarybose. Nuo 2015 m. 36 seselės gyvena ir katalikišką misiją atlieka Franciscan Village, Lemonte. Jų ateities planuose kaip ir visada buvo, yra vykdyti Šv. Kazimiero kongregacijos misiją, taip pat bendradarbiauti su Sisters, Servants of the Immaculate Heart of Mary kongregacija, Scanton PA. Seserijos muziejus ir Marijos Kaupaitės memorialinis kambarys yra įkurtas 1909 m. pastatytame Šv. Kazimiero vienuolių kongregacijos motiniškajame name, 2601 West Marquette Road, Čikagoje. Motiniškajame pastate visada buvo muziejaus kambarys, kuriame kazimierietės laikė savo lietuviškos istorijos eksponatus, lietuviškų knygų. Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, daug eksponatų buvo padovanoti Lietuvai. Idėja įkurti muziejų kilo Katalikiškos labdaros organizacijos  (Catholic Charities CEO – red. past.) prezidentui Monsinjorui Michael M. Boland, kuris prašė įamžinti kambarį, kuriame būtų ta nuostabioji istorija išaugota ir viešinama. Netrukus atsakingos seserys pradėjo diskusijas ir surinkusios visą kongregacijos valdybą išplėtojo muziejaus idėją, kuri su dizainerių kompanija Matrex pagalba buvo įgyvendinta per vienerius metus. Muziejaus tikslas – kad čia dirbantys ir organizaciją lankantys žmonės žinotų Šv. Kazimiero vienuolių kongregacijos istoriją. Nors Lietuvos vyriausybė yra seniai atkreipus dėmesį į Šv. Kazimiero vienuolijos seserų veiklą (sesuo Marija 1933 metais yra apdovanota Lietuvos Didžiojo Gedimino ordinu), o 1966 m. rugpjūčio 7 d. popiežius Paulius VI vienuolijai suteikė „Decretum Laudis“ (Pagyrimo dekretas, kuriuo Bažnyčia oficialiai pripažįsta vienuoliją kaip apaštalinį institutą), kazimieriečių kongregacijos seserys pradėjo jos beatifikacijos (Katalikų bažnyčios mirusiojo pripažinimas buvus palaimintuoju – red. Past.) procesą, kuriuo siekiama paskelbti Mariją Kaupaitę šventąja. 2010 metais popiežius Benediktas XVI paskelbė seserį Mariją garbingąja.   Visus norinčius aplankyti Šv. Kazimiero vienuolių kongregacijos muziejų, maloniai kviečiame susisiekti su komunikacijos ir projektų vadove:   Daina Čyvas Sisters of St. Casimir2601 West Marquette RoadChicago, IL 60629-1817 773- 349-8064 ofisas 630-267-7065 mobilus „Čikagos Aido“ korespondentė Rūta Taraškevičiūtė

Popiežius Pranciškus: susipažinkime iš arčiau
Jau šį savaitgalį į Lietuvą atvyksta popiežius Pranciškus – Katalikų bažnyčios vadovas, išsiskiriantis savo pažiūrų liberalumu ir asketišku gyvenimo būdu. 2013 m. kovą, po septynerių metų popiežiaus Benedikto XVI pontifikato, 266–uoju popiežiumi tapo argentinietis J.M.Bergoglio. Biography.com pristato įdomiausius popiežiaus Pranciškaus gyvenimo faktus. Vatikanas sugrąžino popiežių prie jo šaknų Popiežius Pranciškus gimė italų imigrantų šeimoje, Argentinoje, ir buvo pavadintas Jorge Mario Bergoglio vardu. Nors teigiama, kad popiežius puikiai šneka itališkai ir bažnytines apeigas dažniausiai atlieka tik itališkai, gimtoji popiežiaus kalba vis dėlto yra ispanų. Katalikų bažnyčios vadovas taip pat puikiai šneka ir vokiškai. Prieš kunigystę buvo chemijos technologas 2015 m. vasarą buvo išleista popiežiaus enciklika apie gamtosaugą. Tą kartą JAV politikas, respublikonų partijos narys Rickas Santorumas, sukritikavo popiežiaus darbą, sakydamas, kad tegul „mokslas būtų paliktas mokslininkams.“ Pasirodo, ne visiems žinoma, kad popiežius Pranciškus vis dėlto išmanė apie tai, ką skelbė. Prieš tapdamas kunigu, jis įgijo chemijos technologo laipsnį ir kurį laiką dirbo chemijos srityje. Mama nebuvo patenkinta savo sūnaus pasirinkimu Chorche nusprendus stoti į kunigų seminariją, jo mama dar kelerius metus nesuteikė palaiminimo. Yra žinoma, kad sūnaus seminarijoje ji neaplankė tol, kol jis nebuvo įšventintas į kunigus – taip mama bandė parodyti, kad nesutinka su sūnaus apsisprendimu atsiduoti religijai. Niekada nebuvo linkęs į prabangą Kai C.M.Bergoljas patapo popiežiumi, po visą pasaulį pasklido žinia apie jo asketišką gyvenimo būdą. Sklandė istorijos, kad būsimasis popiežius per konklavą grįžo į svečių namus susimokėti savo sąskaitą. Jau tapus popiežiumi, Pranciškus atsisakė prabangių, tradiciškai popiežiui skiriamų apartamentų, ir vietoje to pasirinko gyventi daug mažesniuose ir paprastesniuose namuose. Be to, popiežius mėgsta keliauti autobusu, o ne limuzinu. Jis yra sakęs, kad mieliau kartu važiuotų su miestiečiais draugais viename autobuse nei limuzine su privačiu vairuotoju. Pasirodo, kad Pranciškus jau būdamas kunigu vengė prabangaus gyvenimo – keliaudavo viešuoju transportu, gyveno kukliuose namuose ir pats sau gamindavo maistą. Argentiniečių kritika Kai kurie argentiniečiai yra stipriai sukritikavę popiežių Pranciškų dėl jo nepakankamai garsiai išsakytos nuomonės apie 1976–1983 m. Argentinoje vykusį „purvinąjį karą“, kad praeityje, jam būnant jaunuoju šalies Jėzuitų ordino lyderiu, jis nesiryžo atvirai pasisakyti prieš aukšto rango dvasininkus, kurie Argentinoje nesipriešino arba net atvirai stojo karinės diktatūros, šalį alinusios septynerius metus, pusėn. Be to, buvo kritikuojančių ir tai, kad popiežius aktyviai neįsitraukė į kunigų Pranciškaus Jalicso ir Orlando Yoro išlaisvinimą, kai jie buvo pagrobti diktatūros šalininkų ir nelaisvėje laikyti 5 mėnesius. Pats popiežius Pranciškus yra sakęs, kad įsigalėjus diktatūrai jis stengėsi kunigams padėti palikti šalį, siūlė prieglobstį ir apsaugą. Noriai bendrauja su kitų konfesijų atstovais Dar prieš tampant popiežiumi, Pranciškus domėjosi ir kitomis religijomis, bendravo su tikinčiaisiais ir tais, kurie netiki. Taip pat 2013 m. jis išleido dialogų knygą „On Heaven and Earth“, kurią kūrė kartu su judaistu Abrahamu Skorka, pagrindinio judėjų teksto Toros mokytoju. Knygoje autoriai dalijosi mintimis apie religiją ir XXI a. iššūkius, su kuriais susiduria šiuolaikinio pasaulio žmogus. Kova su skurdu – svarbiausia Tik atvykęs į Vatikaną popiežius Pranciškus pradėjo teikti pagalbą kovojantiems su skurdu – skyrė pinigų labdarai, Vatikane benamiams pastatė dušų. Yra žinoma, kad popiežius naktimis išeidavo į Vatikano centrą aplankyti po atviru dangumi nakvojančių benamių, o 2014 m. per savo 78–tą gimtadienį Romos benamiams išdalino 400 miegmaišių. Šventaisiais skelbia ir mirusius visai neseniai Katalikų bažnyčios vadovai iki popiežiaus Pranciškaus šventaisiais paprastai paskelbdavo tuos mirusiuosius, kurių tarp gyvųjų nėra bent šimtą metų. Dabartinis popiežius išsiskiria ir čia –šventaisiais skelbia net ir palyginus visai neseniai, XX a. mirusius asmenis. Pirmasis popiežius, aplankęs Mianmarą 2017 m. lapkritį popiežius Pranciškus pirmasis iš visų popiežių aplankė Mianmarą. Beveik 90 proc. mianmariečių išpažįsta budizmą, o krikščionybę – tik kiek daugiau nei 6 proc. Vis dėlto tikintieji laukė su nekantrumu – kaip skelbė CNN.com, kai kuriems pasimatymas su popiežiumi prilygo susitikimui su Jėzumi. Popiežiaus kelionė į Mianmarą truko keturias dienas. Popiežiaus Pranciškaus istorinio apsilankymo Lietuvoje proga, kviečiame visus lietuvius pasaulyje jungtis kartu per maldą ir televizijos transliacijas šeštadienį, rugsėjo 22 ir sekmadienį rugsėjo 23 dienomis per LRT Lituanika translaciją / LRT Televizija - LRT gyvai-Mediateka / Vatikano radijo lietuvių redakcija lt.radiovaticana.va

Popiežiaus valstybinis vizitas – svarbi žinia Lietuvos žmonėms
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Katalikų Bažnyčios ir visų šalies žmonių kvietimu rugsėjo 22–23 d. Lietuvoje su valstybiniu ir apaštaliniu vizitu lankysis Popiežius Pranciškus. Tai antrasis Šventojo Tėvo vizitas per atkurtos mūsų valstybės istoriją. Šalies vadovės teigimu, tai ypatinga žinia ir dovana šimtmetį mininčiai Lietuvai bei išskirtinis Šventojo Sosto draugystės ir palaikymo ženklas. Pasaulyje yra tik nedaugelis šalių, kuriose Popiežius lankosi antrą kartą per tokį trumpą laikotarpį. Prieš 25 metus į Lietuvą atvykęs Popiežius Jonas Paulius II atvežė padrąsinimo žinią laisvę iškovojusiems ir demokratinę valstybę kuriantiems žmonėms. Už kelių savaičių laukiamas Popiežius Pranciškus yra stipriausias taikos ir sąžinės balsas pasaulyje, raginantis atsigręžti į vertybių politiką, siekti santarvės, taikos ir vienybės, padėti engiamoms valstybėms ir tautoms. Šventasis Tėvas valstybinį vizitą pradės Vilniuje. Šeštadienį, rugsėjo 22 d., 11.30 val., Vilniaus oro uoste vyks oficiali Popiežiaus pasitikimo ceremonija, per kurią jį pasveikins Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jos vadovaujama valstybinė delegacija, Lietuvos bažnyčios vadovai bei maldininkai. Po iškilmingos ceremonijos oro uoste Popiežius atvyks į Prezidentūrą, kur įvyks dvišalis Šventojo Sosto vadovo ir Respublikos Prezidentės susitikimas. Jame bus kalbama apie pasauliui ir Lietuvos žmonėms tenkančius iššūkius, geopolitinę padėtį, vertybių svarbą politikoje, būtinybę atsigręžti į žmogų, mažinti socialinę atskirį, prisidėti sprendžiant Europos ir globalias problemas. Vėliau Prezidentė ir Popiežius Pranciškus kreipsis į Lietuvos visuomenę S. Daukanto aikštėje. Būtent ši Šventojo Tėvo kalba bus pagrindinė ir pirmoji žinia Lietuvos valstybei bei jos žmonėms. Susitikime taip pat dalyvaus šalies vadovai, dvasininkai, signatarai, diplomatai, tradicinių religinių ir tautinių bendruomenių, savivaldos atstovai, ateitininkai, skautai, šauliai, jaunimo, neįgaliųjų, labdaros ir verslo organizacijų, medikų, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitų susivienijimų nariai. Šeštadienį Popiežius Pranciškus taip pat lankysis Gailestingumo Motinos (Aušros vartų) šventovėje ir susitiks su Lietuvos jaunimu Katedros aikštėje. Sekmadienį, rugsėjo 23 d., Šventasis Tėvas Kaune, Santakos parke, aukos šventąsias Mišias ir lankysis Kauno Katedroje, kur susitiks su kunigais, vienuoliais, pašvęstaisiais ir seminaristais. Vizito metu didelis dėmesys bus skirtas skaudžiausiems Lietuvos istorijos puslapiams. Popiežius susikaups tyliai maldai prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti, aplankys Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms susitiks su už Lietuvos laisvę kovojusiais rezistentais ir tremtinių atstovais. Prezidentė dalyvaus visuose Popiežiaus Pranciškaus viešuose susitikimuose su Lietuvos žmonėmis. Tvirta Šventojo Tėvo ir Vatikano parama buvo visuomet labai svarbi Lietuvai. Vatikanas laikėsi griežtos sovietinės okupacijos nepripažinimo politikos. Per visą šį skaudų laikotarpį prie Šventojo Sosto veikė pirmosios Lietuvos Respublikos atstovybė. Vatikanas taip pat daug prisidėjo remdamas rezistencinę kovą už mūsų šalies laisvę, padėjo skleisti informaciją apie tikrąją padėtį už geležinės uždangos. Popiežius Pranciškus iš Vilniaus rugsėjo 24 ir 25 dienomis vyks į Latviją ir Estiją. Valstybinio vizito renginiai bus tiesiogiai transliuojami LRT televizijos. Popiežiaus vizito metu spaudai skirtose sektoriuose galės dirbti tik tie žurnalistai, kurie turės specialiai šiam vizitui Užsienio reikalų ministerijos išduotą akreditaciją.   Popiežiaus Pranciškaus valstybinio vizito Lietuvoje programa Šeštadienis, rugsėjo 22 d. 11.30             Valstybinė Popiežiaus Pranciškaus sutikimo ceremonija Vilniaus oro uoste 12.10             Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimas su Popiežiumi Pranciškumi Prezidento rūmuose 12.40             Susitikimas su valstybės vadovais ir Lietuvos visuomenės atstovais S. Daukanto aikštėje 16.30             Popiežiaus apsilankymas Gailestingumo Motinos (Aušros vartų) šventovėje 17.30             Susitikimas su jaunimu Katedros aikštėje Sekmadienis, rugsėjo 23 d. 10.00             Popiežius aukos šventąsias Mišias Kauno Santakos parke 12.00             Malda „Viešpaties Angelas“ Kauno Santakos parke 15.00             Susitikimas su kunigais, vienuoliais, pašvęstaisiais ir seminaristais Kauno katedroje ~17.15          Popiežiaus tyli malda prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti 17.30             Šventojo Tėvo apsilankymas ir malda Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje Antradienis, rugsėjo 25 d. 08.15             Oficiali Prezidentės ir Popiežiaus atsisveikinimo ceremonija Vilniaus oro uoste