Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Centriniuose rūmuose naujai pašventinta istorinė koplyčia, bene labiausiai žinoma dėl to, jog joje 1934-1937 m. bei 1940-1944 m. buvo pašarvoti ir saugomi Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikai.

Atnaujintoje koplyčioje po keleto metų pertraukos vėl aukotos šv. Mišios, kurioms vadovavo J.E. Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ. Šventinimo metu koplyčiai suteiktas šventojo Roko vardas.

„Tegu ši koplyčia pasitarnaus kaip erdvė dar plačiau pamatyti gyvenimo visumą. Žmogus yra daugiau, nei cheminių junginių sankaupa ar jame vykstantys biologiniai procesai  –  jis pašauktas didesniems dalykams. Tai liudija ir ši koplyčia, susijusi su Lietuvos istorija, su garbingais žmonėmis, kurie matė prasmę ir siekė daugiau“,  – primindamas St.Dariaus ir S.Girėno žygdarbį, universiteto bendruomenei linkėjo J.E. Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ.

Kaune, A.Mickevičiaus g. 9 esantys LSMU Medicinos akademijos (tarpukariu – Vytauto Didžiojo universiteto) Centriniai rūmai pastatyti 1931–1933 m. pagal moderniosios architektūros pradininko Vladimiro Dubeneckio projektą. Rūmuose suprojektuota koplyčia šiuo metu yra viena seniausių Lietuvos akademinėje erdvėje veikiančių koplyčių.

Yra žinių, jog tarpukariu tuomečio Vytauto Didžiojo universiteto Anatominės katedros koplyčią prižiūrėjo vienuolės. Sovietmečiu į Kauno medicinos institutą pertvarkytoje aukštojoje mokykloje koplyčios patalpose veikė universiteto leidykla ir spaustuvė. Šaliai atgavus nepriklausomybę, atkurta ir sakrali šių patalpų funkcija.

Koplyčia buvo uždaryta dėl 2014 -2016 m. vykusių LSMU Centrinių rūmų rekonstrukcijos ir atnaujinimo darbų, o šiemet ji akademinei bendruomenei atsivėrė atnaujinta: suremontuotos patalpos, įsigyta naujų liturginės paskirties baldų, įrengtas naujas altorius ir tabernakulis.

LSMU Medicinos fakulteto Anatomijos instituto profesorius Dainius Haroldas Pauža pabrėžė, jog koplyčia Lietuvos sveikatos mokslų universitetui svarbi ne tik akademinės sielovados tikslais: tai sakrali erdvė, kurioje pagarbiai atsisveikinama su kremuotais palaikais asmenų, paaukojusių savo kūnus mokslo tikslams.

Kadangi koplyčia anksčiau neturėjo šventojo globėjo vardo – šventinant jis buvo suteiktas, ir koplyčia nuo šiol vadinasi Šv. Roko – vargšų, sunkių ligonių, šiuo metu – ir sergančiųjų AIDS bei kitomis epideminėmis ligomis globėjo – vardu.