Grįžtantiems emigrantams skirtas projektas „Renkuosi Lietuvą“ pristato dar vieną iniciatyvą, kuria sieks palengvinti emigraciją dažnai lydintį ilgesio jausmą ir gal net prisikviesti svetur gyvenančius tautiečius namo. Kartu su žymiausiais Lietuvos atlikėjais „Youtube“ platformoje sukurtas grojaraštis, kuriame – sentimentus keliančios dainos apie grįžimą namo ir Lietuvą.
Specialiai sukurtame grojaraštyje, pavadinimu „Visur gerai – namie geriausia“, – tokių muzikos grupių kaip „Biplan“, „Pikaso“, „Bernužėliai“, „Kamanių šilelis“, „Vairas“, „Antis“ bei daugelio kitų, ir atlikėjų – Egidijaus Sipavičiaus, Liepos Mondeikaitės, Kosto Smorigino, Arvydo Vilčinsko – dainos apie gimtinę ir grįžimą namo.
„Mūsų komanda kasdien bendrauja su užsienyje gyvenančiais ir grįžimą namo svarstančiais žmonėmis, todėl išgirstame tūkstančius istorijų. Jos mus ir įkvepia įvairioms iniciatyvoms, kurių tikslas – padėti lietuviams priimti sprendimą grįžti namo“, – pasakoja projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė Edita Urbanovič.
Ji taip pat pridūrė, kad ir tarp projekte dirbančių žmonių galima rasti ne vieną namo sugrįžusį emigrantą, kuris puikiai supranta, ką reiškia gyventi užsienyje bei koks baisus ir viską užvaldantis kartais gali būti namų ilgesys.
„Taip ir kilo mintis sukurti grojaraštį, nes muzika ir mums buvo vienas iš dalykų (...), kuris padėdavo ir išliūdėti sunkią akimirką, ir tiesiog prisiminti Lietuvą, nukeliauti į ją bent jau mintimis, būnant toli“, – tikino ir pati Danijoje kurį laiką gyvenusi Edita.
Kad lietuviška muzika užsienio lietuviams yra labai svarbi, pritarė ir antroji laidos pašnekovė, taip pat buvusi emigrantė, „Renkuosi Lietuvą“ konsultantė Ramunė Kochanauskaitė.
„Gyvenau Jungtinėje Karalystėje 11 metų ir klausydavausi tikrai gana daug lietuviškos muzikos. (...) Man atrodė, kad žinoti, kas Lietuvoje vyksta ir kokios muzikos Lietuvoje klausosi žmonės, tai tarsi reiškė neprarasti savo stuburo, neprarasti savęs“, – teigė ji.
Ir taip pat dalijosi prisiminimu, kai suprato, jog lietuviška muzika gali turėti kur kas daugiau ir gilesnės prasmės.
„Atsimenu, nusivedžiau pažįstamą užsienietį į Andriaus Mamontovo koncertą, – pasakojo Ramunė. – Po jo pažįstamas kažką pakritikavo ir aš pamenu, kaip stipriai supykau. Bet po kiek laiko supratau, kad čia yra žodžiais nepaaiškinama, neišverčiama patirtis, ką, pavyzdžiui, reiškia lietuviui klausytis „Laužo šviesos“. Tai yra istorijos gabaliukas, vos ne religinė patirtis, (...) daugiau negu melodija.
Manau, mes kūrėm šį grojaraštį, nes muzika kaip meno sritis yra labai paveiki, labai stipri ir gali sukelti prisiminimų, todėl mes tikimės, kad, kai kažkas klausys šio grojaraščio, gal prisimins kokią nors diskoteką ar pirmą pasimatymą, per kurį grojo „Pikaso“. Mes siekiam suvirpinti nostalgijos stygą“, – atskleidė ji.
Abi pašnekovės sutiko, jog ruošti šį grojaraštį buvo viena iš smagiausių užduočių, su kokiomis projekte yra tekę susidurti, o ir mano, kad kiekvienas užsienyje gyvenantis lietuvis ras jame bent vieną dainą, su kuria galės susitapatinti. Be to, nors šiuo metu grojaraštyje jau yra 40 įvairiausio muzikinio stiliaus lietuviškų dainų, šis sąrašas, anot pašnekovių, nėra baigtinis – visi užsienio lietuviai kviečiami siūlyti ir pridėti jiems tėvynę simbolizuojančių dainų.
