Prancūzija ir krikščioniškasis pasaulis pirmadienį prisimena lygiai prieš penkerius metus Paryžiaus Dievo motinos katedrą suniokojusį gaisrą. Tądien nerimauta, kad pastatas gali visiškai sugriūti, bet jo pagrindinę konstrukciją pavyko išsaugoti, o šiandien rekonstrukcijos darbai jau pasiekė paskutinę stadiją, nors ir nebus baigti prieš olimpines žaidynes Paryžiuje.

Lygiai prieš penkerius metus paryžiečiai ir viso krikščioniškojo pasaulio žmonės apimti nevilties stebėjo, kaip ugnis naikina vieną žymiausių Europos architektūrinių stebuklų – Paryžiaus Dievo Motinos katedrą.

Pro šalį dviračiu važiavęs Albertas teigia net nesąs religingas, bet tą dieną prisimena su ašaromis.

„Važiavau per tiltą ir pamačiau, kad dega katedra. Galvojau: „Ko jie laukia? Kodėl negesina ugnies?“ Privažiavau arčiau ir maniau, kad matau paskutines katedros valandas“, – pasakoja paryžietis.

Senos pakrantėje knygas pardavinėjanti Lorens jau uždarinėjo stendą, kai pamatė dūmus. Iš pradžių per daug nesijaudino, bet vėliau ją apėmė siaubas.

„Gaisras tęsėsi, man darėsi bloga. Galvojau, kad gaisras tampa nevaldomas. Tai buvo siaubinga. Tikras siaubas“, – tikina prekeivė.

Tuometis katedros arkivyskupas taip pat manė, kad žymiausia Prancūzijos šventykla gali būti visiškai sunaikinta.

„Per paskutines 20 gaisro minučių, kai ugnis pasiekė šiaurinį bokštą, ugniagesių brigados vadas man pasakė: „Monsinjore, pažvelkite į fasadą galbūt paskutinįkart, nes jei neužgesinsime ugnies, viskas sugrius“, – prisimena dvasininkas.

Blogiausi nuogąstavimai nepasitvirtino. Ugnis pasiglemžė katedros smailę ir stogą, bet pagrindinė pastato konstrukcija gaisrą atlaikė.

Penkerius metus prie katedros plušėjo šimtai specialistų ir rekonstrukcija jau įžengusi į paskutinį etapą. Neseniai nuo atstatytos smailės numontuoti tūkstančiai ją laikiusių pastolių.

Vitražo specialistė Emma dirbo prie pelenų ir dulkių išteptų katedros langų rekonstrukcijos. Vitražai jau įmontuoti atgal, bet kol viduje tęsiasi darbai, buvo uždengti.

„Galime drąsiai sakyti, kad tai gyvenimo darbas – atkurti visas tris tokio paminklo dimensijas – su niekuo nepalyginama patirtis“, – akcentuoja specialistė.

Rekonstrukcijos mastas – išties įspūdingas. Donorai iš viso pasaulio paaukojo beveik milijardą eurų – tiek daug, kad trečdalis lėšų liks ateities darbams katedroje.

„Supratau, kad tai nėra Paryžiaus Dievo Motinos katedra. Tai ne Prancūzijos Dievo Motinos katedra. Tai tiesiog Dievo Motinos katedra“, – pabrėžia Paryžiaus katedros arkivyskupas 2016–2022 metais Patrickas Chauvet.

Nors iškart po gaisro Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas žadėjo rekonstrukcijos darbus baigti iki šios vasaros Olimpinių žaidynių, oficiali darbų pabaigos data buvo pastumta iki gruodžio.

Gaisro priežastis iki šiol nežinoma. Pareigūnai mano, kad jis galėjo kilti arba nuo klaidos elektros instaliacijoje, arba nuorūkos.

Paryžiaus katedros rekonstrukcija

Praėjus penkeriems metams po Paryžiaus Dievo Motinos katedrą nuniokojusio gaisro, pavyko išspręsti pagrindinius restauravimo iššūkius. Tačiau iki 2024 m. gruodžio 8 d., kai katedra vėl bus atidaryta visuomenei, dar liko daug darbų, kuriuos reikia užbaigti. Pastaruosius penkerius metus prie šio nepaprasto projekto dirbo du šimtai penkiasdešimt įmonių ir šimtai meistrų, architektų ir kitų specialistų. Katedra, kurią iki gaisro kasmet aplankydavo 12 mln. lankytojų, pamažu atgauna savo spindesį. Šiandien katedros bokštas vėl matomas Paryžiaus panoramoje, tačiau iki gruodžio 8 d., kai katedra vėl bus atidaryta, dar reikia atlikti daugybę darbų. Už katedros atstatymą atsakingos viešosios įstaigos generalinio direktoriaus pavaduotojas Philippe’as Jostas apžvelgia svarbiausius Dievo Motinos katedros atstatymo etapus.

Valymas ir tvirtinimas. „Po gaisro visi patyrėme sukrėtimą, kai katedra buvo suniokota: skliautuose žiojėjo plyšiai, grindis dengė nuolaužos. Naudojome robotus, nes negalėjome prasiskverbti pro skliautus. Saugos užtikrinimo darbų etapas truko daugiau nei dvejus metus“, – prisimena Jostas.

Reikėjo išvalyti tonas nuolaužų (apanglėjusios medienos, sugriuvusių akmenų ir kt.). Kelias savaites darbai buvo nutraukti dėl COVID-19 pandemijos. Saugos darbai buvo tęsiami lenkiant skliautus laikančius kontraforsus, kuriems grėsė griūties pavojus, ir šalinant 450 tonų švino, kuris iš dalies išgaravo į atmosferą. Buvo išmontuoti išoriniai pastoliai iš 40 tūkst. susuktų ir apanglėjusių vamzdžių, kurie iki gaisro supo bokštą (16 skulptūrų buvo išmontuotos restauravimui). Šis itin griežtos saugos „pagrindinis etapas“ buvo planuojamas iki 2021 m. vasaros, darbus įkainojant 150 mln. eurų.

Navos, choro ir bokšto rėmų rekonstrukcija. 2021 m. rudenį prasidėjo rekonstrukcija kateroje (įrengti vidaus ir išorės pastoliai) ir daugybėje meno dirbtuvių (dailidžių, stiklo meistrų, akmentašių...). Tarp techninių iššūkių P. Jostas mini navos, choro ir bokšto rėmus, kurie buvo identiškai atstatyti iš ąžuolo masyvo, panaudojant daugiau nei tūkstantį dviejų šimtų metų senumo medžių, specialiai atrinktų Prancūzijos miškuose. Visi jie buvo užbaigti iki kovo mėnesio, o bokštas, identiškas XIX a. architekto Viollet-le-Duc’o suprojektuotam bokštui, taip pat atgavo dalį švininės stogo dangos ir ornamentų, taip pat kryžių ir gaidį. Tarp „didžiųjų akimirkų“ Jostas mini „2023 m. balandį, kai akmentašiai užtaisė didįjį navos skliauto plyšį“, ir 2024 m. vasarį, kai „visiems vėl pasirodė bokštas“. Jostas tikisi, kad bendras šio rekonstrukcijos etapo biudžetas turėtų išlikti „mažesnis“ nei iš pradžių numatyti 550 mln. eurų. Iš viso pasaulyje surinkta 846 mln. eurų aukų, iš kurių apie 150 mln. bus panaudota atkuriant išorines katedros dalis, kurios prieš gaisrą buvo smarkiai suirusios ir paveiktos įvairių akmens patologijų.

Vidaus valymas. Viduje sienų, skliautų ir dekoro valymas beveik baigtas. Atskleidžiamas Il de Franso akmens šviesumas ir po purvo sluoksniais palaidotos tapytos dekoracijos. Toliau klojamos juodai baltos šachmatinės grindys, taip pat visiškai pertvarkyta techninės ir elektros įrangos instaliacija bei inovatyvi priešgaisrinė sistema. Pasak Josto, vyskupija nusprendė išgryninti centrinę katedros ašį ir įrengti naujus, solidžius ir saikingus rudos bronzos liturginius baldus, taip pat 1500 ažūrinio dizaino kėdžių iš ąžuolo masyvo, kurios bus sumontuotos šį rudenį.

Šešių šiuolaikinių vitražų laukimas. Vitražai (iš kurių tik trys didelės rožės yra iš viduramžių laikų) per gaisrą nenukentėjo, tačiau visi buvo nuvalyti. Į kai kurias koplyčias Senos pusėje bus įstatyti šeši šiuolaikiniai vitražai, tačiau ne anksčiau kaip 2026 m., kaip pageidauja Prancūzijos prezidentas.

Išvalyti didieji vargonai

Didieji vargonai (didžiausi Prancūzijoje) gaisro išvengė, bet buvo padengti švino dulkėmis. Išvalius 8 tūkst. vamzdžių, jie buvo vėl po vieną surinkti atgal. Derinimas turėtų užtrukti šešis mėnesius, kad būtų atkurtas Dievo Motinos katedros „balsas“.

Ką dar reikia nuveikti iki gruodžio? Iki vasaros bus baigti navos, choro ir bokšto stogai, atnaujintos grindys ir atrestauruoti interjero baldai. Nuo rudens iki 2028 m. kartu su Paryžiaus miestu, kuris yra atsakingas už aplinkinės teritorijos pertvarkymą, bus apželdinta ir sutvarkyta aikštė ir privažiavimo keliai. Tuomet katedros prieangis bus visiškai pertvarkytas, o katedros aikštės zona išsidėstys 3 tūkst. kvadratinių metrų plote, kad būtų galima priimti daugiau lankytojų ir kartu sumažinti eiles. Prieš baigiant darbus 2028 m., Emmanuelis Macronas 2024 m. gruodžio 8 d. oficialiai „perduos“ pastatą Paryžiaus arkivyskupui. Nuo šios dienos visuomenė vėl galės patekti į pastato vidų.