Sekstingą (angl. sexting – dviejų žodžių „sex“ ir „texting“ kombinacija) Oksfordo žodynas oficialiai įtraukė prieš penkmetį. Atviro seksualaus turinio žinučių, apnuoginto ar nuogo kūno nuotraukų, filmukų siuntimas ar gavimas, naudojantis bet kokia skaitmenine priemone – viena populiariausių 21-ojo amžiaus jaunuolių elgesio apraiškų. Anot specialistų, sekstingo pasekmės gali ne tik sugniuždyti psichologiškai, bet ir sugadinti karjerą.
„Nors prieš siunčiant savo intymias nuotraukas kitiems dauguma nutuokia apie galimas sekstingo pasekmes, tačiau tai daro tikrai ne dėl to, kad svajoja įsivelti į pavojus ar intrigas, o dėl to, kad jaučiasi įsimylėję, idealizuoja savo antrąją pusę ir tuo metu visiškai ja pasitiki. Ant šio „įsimylėjimo“ kabliuko nesunkiai užkimba ne tik paaugliai, bet ir suaugusieji“, – sako psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė.
2016 metais Viskonsino universiteto atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad 12 proc. vidurinių ir vyresniųjų klasių mokinių yra siuntę „sekstus“. Tuo tarpu 19 proc. pripažino, kad patys yra gavę „nuogų“ nuotraukų ar vaizdo įrašų. Pakartojus šį tyrimą 2019-aisiais sekstingo apraiškos augo – 2,8 proc. padidėjo moksleivių, siuntusių „sekstus“ kitiems, skaičius ir 8,4 proc. išaugo gavusių intymaus pobūdžio žinutes.
Sekstingo bumas – paauglystėje
Psichologės teigimu, dalijimosi intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais bumas būna paauglystėje, kai ypač aktualios seksualumo ir intymumo paieškos, kūniškumo tyrinėjimas ir intymių santykių mezgimas. Tai, anot jos, natūrali žmogaus raidos dalis.
„Jeigu anksčiau žmonės intymumą perteikdavo gyvų susitikimų metu, keisdavosi popieriniais rašteliais su intymaus pobūdžio tekstais, tai atsiradus technologijoms, šios galimybės išsiplėtė. Dabar jaunuoliai keičiasi flirtuojančio ar intymaus pobūdžio nuotraukomis“, – teigia psichologė.
Neigiamas asociacijas šis reiškinys, dr. J. S. Jasiulionės teigimu, pradėjo kelti tuomet, kai neatsargiai dalindamiesi intymaus pobūdžio žinutėmis ar vaizdais, žmonės pakliuvo į piktavalių rankas ir nuo to nukentėjo.
„Dažniausia sekstingo pasekmė – intymių nuotraukų platinimas draugams, šeimos nariams. Yra buvę atvejų, kai nuotraukos išspausdinamos ir iškabinamos mokykloje. Paradoksalu, tačiau sekstingo aukos susilaukia kur kas daugiau neigiamų komentarų ir kaltinimų nei žmonės, kurie išplatino tas nuotraukas. Dėl išplatintų nuotraukų paaugliai gali patirti patyčias, jausti grėsmę savo reputacijai internete, išgyventi nerimą dėl savo ateities jei šios nuotraukos vis dar bus galima rasti internete praėjus keliems ar keliolikai metų“, – pasakoja dr. J. S. Jasiulionė.
Intymių nuotraukų išplatinimas internete – ne vienintelė sekstingo grėsmė. Intymios nuotraukos taip pat gali būti panaudojamos ir įvairiuose pornografijos tinklapiuose, kuriant netikrus profilius socialiniuose tinkluose (angl. catfishing).
Kaip apsisaugoti?
Pasak pašnekovės, geriausias būdas apsisaugoti nuo sekstingo sukeltų pasekmių – visai nesiųsti intymių nuotraukų, nes jas išsiuntus prarandama kontrolė ir paaugliai negali būti tikri, kur ir kam nuotraukos bus panaudotos.
„Tačiau negalime ir ignoruoti fakto, jog paaugliai dalijasi intymiomis nuotraukomis, nors ir supranta, kad tai gali būti pavojinga. Mažiau nepageidaujamų pasekmių kyla tais atvejais, kuomet nuotraukos yra labiau flirtuojančio, o ne atvirai seksualinio pobūdžio, jose nėra pilnai apnuogintų intymių kūno vietų, o taip pat jose žmogus nėra lengvai atpažįstamas“, – sako ji.
Taip pat labai svarbu išsaugoti tokias žinutes, susirašinėjimus, kurie, nesėkmės atveju, liktų kaip įrodymas.
O ką daryti paaugliui, kurio nuotraukos išplatintos internete?
„Tokiu atveju, reiktų pasistengti išlaikyti šaltą protą ir pabandyti susisiekti su tuo žmogumi, paprašyti išimti nuotrauką iš interneto. Jeigu tai nepadeda, kreipkitės pagalbos į suaugusiuosius. Nesuveikus nei vienam variantui, surinkus įrodymus, kreipkitės į policiją. Vaikų ir paauglių iki 18 metų apsinuoginusio kūno nuotraukų platinimas yra laikomas nusikaltimu, todėl nuotraukas išplatinusių asmenų laukia civilinė atsakomybė“, – pataria psichologė.
„Paaugliai tuo metu išgyvena pačius įvairiausius jausmus – gėdą, kaltę, nežinojimą, kur dėtis, todėl svarbu tuo metu jų nepalikti vienų, padėti tvarkytis su savo jausmais. Venkite skubotų sprendimų – išsikraustyti iš miesto, pakeisti mokyklą ar klasę. Tėvams į paauglių klaidas reiktų pasistengti reaguoti kiek įmanoma ramiau. Kitu atveju, rizikuojama prarasti vaikų pasitikėjimą ir dar labiau sujaukti ir taip sunkų jų gyvenimo laikotarpį“, – sako psichologė.
