Sudėtingas, prieštaraujantis, neapgalvojantis – tokiais žodžiais tikriausiai galėtume apibūdinti ne vieną paauglį. Netinkamas jaunuolių elgesys neretu atveju yra siejamas su blogu auklėjimu ar nevaldomu hormonų antplūdžiu, tačiau vieni svarbiausių pokyčių, galinčių paaiškinti tokį jaunuolių elgesį, išties vyksta jų smegenyse, teigia Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai. Nors ilgą laiką buvo manoma, kad didieji pokyčiai smegenyse įvyksta dar vaikystėje, pastaraisiais dešimtmečiais patobulėjusios technologijos suteikė galimybę iš arčiau pažvelgti į žmogaus smegenis ir parodė visai kitokius rezultatus.
Mokslininkai pastebėjo, kad žmogaus smegenys iki apytiksliai 20-25 metų dar nėra visiškai susiformavusios. Tad, kas išties vyksta žmogaus smegenyse paauglystės periodu? Šį procesą būtų galima pavadinti tam tikra pertvarka arba kitaip – smegenų „genėjimu“. Galime paauglio smegenis įsivaizduoti kaip rožių krūmą, o smegenyse susidariusias jungtis – kaip šio krūmo šakas. Prižiūrėdami krūmą nukerpame tas šakas, kurios yra nereikalingos, taip sutvirtindami likusias. Tokiu būdu paauglystės laikotarpiu iš smegenų naikinama nereikalinga informacija ir sustiprinama ta, kuri yra svarbi tolesniam gyvenimui.
Šio proceso metu paauglių smegenyse formuojasi ir stiprėja ryšiai tarp atskirų smegenų struktūrų, kurie ilgainiui jaunuoliams padeda greičiau ir sėkmingiau spręsti problemas, kontroliuoti emocijas ir impulsus, numatyti ir įvertinti galimas pasekmes ir pan. Nors šis žmogaus gyvenimo laikotarpis yra didelių galimybių laikas, tačiau jaunuoliai kartu tampa itin pažeidžiami. Taip nutinka, nes smegenų sritis, atsakinga už tai, ką mes greičiausiai įvardytume kaip „buvimą suaugusiuoju“ (gebėjimas planuoti, numatyti pasekmes, kritiškai mąstyti, kontroliuoti savo emocijas), subręsta paskutinė. Dėl šios priežasties bendravimo ir sprendimų priėmimo procese paauglystės metu svarbų vaidmenį atlieka limbinė sistema – kitaip dar vadinama emocinėmis smegenimis. Paaugliai, palyginus su suaugusiais žmonėmis, anksčiau minėtų procesų metu yra stipriau veikiami emocijų ir mažiau vadovaujasi loginiu mąstymu, o tai gali padėti paaiškinti, dėl ko jaunuoliai yra linkę rizikuoti tam tikrose situacijose. Ir nors ilgainiui, po truputį vis labiau vystantis smegenų sričiai, atsakingai už loginį mąstymą, jaunuoliai vis geriau pradeda suvokti tam tikro elgesio galimas pasekmes, emocijų vaidmuo ir siekis gauti greitą pasitenkinimą išlieka itin aktualus. Kitaip tariant, paauglys galbūt vis dar labiau norės užlipti ant stogo nei bijos nuo jo nukristi, nors ir suvoks galimas tokio savo elgesio pasekmes. Dėl šios priežasties paaugliai labiau nei bet kuri kita amžiaus grupė yra linkusi eksperimentuoti su alkoholiu, tabaku bei kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Atsižvelgdami į tai galime tikėtis, kad didžioji dalis paauglių ar jaunų suaugusiųjų šias medžiagas išbandys būtent šiame amžiaus tarpsnyje nesvarbu, kaip jis buvo auklėjamas iki tol. Tad kaip galime padėti paaugliams elgtis saugiai?
Visuomenės sveikatos biuro sveikatos specialistai sako, kad pirmiausia – svarbu priimti tai, kad rizikingas paauglio elgesys yra normalu. Jaunuoliai daug ko mokosi per patirtį, tad svarbu šiuo metu jų perdėtai nesaugoti, leisti suklysti ir mokytis iš savo klaidų. Vis dėlto tai nereiškia, kad paaugliui reikėtų leisti su visomis situacijomis tvarkytis vienam. Ekspertai pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu itin svarbus tėvų gebėjimas jaunuolius išklausyti, palaikyti ir nukreipti į tokią aplinką, kurioje pavojingo paauglio elgesio tikimybė būtų kiek įmanoma sumažinta. Tokia aplinka gali būti rūpestingi suaugusieji bei institucijos, kurios jaunuoliui padeda įgauti reikiamų įgūdžių problemoms spręsti, emocijoms valdyti, sprendimams priimti.
