Turbūt nėra savaitės, kai spaudoje nepasirodytų koks nors naujas pareiškimas apie mitybą – „makaronai jus storina“, „lapiniai kopūstai yra superdaržovė“, „raudona mėsa sukelia vėžį“ ir t.t. Aiškinamės, kurie iš jų yra teisingi, o kuriais verta suabejoti.
Makaronai storina. Kalbant apie pastarųjų metų angliavandenių šmeižimo kampaniją, dauguma dietologų ragina nekrauti makaronų kartu su balta duona į „baltų ir perdirbtų miltų“ kategoriją. Tiesa ta, kad kol makaronus valgote „al dente“, jų glikeminis indeksas gali būti prilyginamas su grikių ar rudųjų ryžių – tai reiškia, kad iš jų gaunama energija išsiskiria palaipsniui, kas leidžia mums ilgiau jaustis sotiems. Žinoma, jeigu makaronus valgote su kalnu sūrio ir kečupo, greičiausiai tai jums sulieknėti nepadės.
Pasakysime viena – beveik visi aliejai yra geresni už pramoniniu būdu perdirbtą, chemiškai apdorotą skystį, kurį vadiname augaliniu aliejumi, tačiau šaltai spaustas kokosų aliejus, pastaruoju metu sėte nusėjęs sveikų produktų parduotuvių lentynas, tikrai yra labai vertingas.
Datulės – alternatyva cukrui. Dėka „švarios mitybos“ guru, galime rasti nemažai skanėstų ir kepinių, pasaldintų ne įprastu cukrumi, o datulėmis. Ar šie vaisiai tikrai yra naudingesni už cukrų? Kepiniuose – taip. Džiovintos datulės turi apie 68 proc. cukraus bei daug skaidulų, kurios neleidžia tam cukrui sukelti staigaus insulino šuolio jūsų kraujyje, ir palyginti žemą glikeminį indeksą. Priešingai ne paprastas cukrus, datulės yra kupinos ir naudingų mikroelementų: geležies, kalio, B grupės vitaminų ir kt. Taigi, džiovintos datulės yra puikus būdas sumažinti bendrą cukraus suvartojimą ir palaipsniui atsikratyti besaikio smaližiavimo.
Lapiniai kopūstai yra superdaržovė. Šių dienų kopūstų šeimos karalius lapinis kopūstas (angl. kale) gali didžiuotis pilnu antioksidantų bei priešuždegiminių ir detoksikuojančių mikroelementų portfeliu, kuris, anot mokslininkų, sumažina riziką susirgti pagrindinėmis degeneracinėmis ligomis, ypač vėžiu. Tačiau ar lapiniai kopūstai tikrai yra vertingesni už paprastus kopūstus ir brokolius? Esame linkę teigti, kad taip – be to, jie yra pigūs ir auga kone visur.
Kokosų aliejus – pats geriausias kepimui. Pasakysime viena – beveik visi aliejai yra geresni už pramoniniu būdu perdirbtą, chemiškai apdorotą skystį, kurį vadiname augaliniu aliejumi, tačiau šaltai spaustas kokosų aliejus, pastaruoju metu sėte nusėjęs sveikų produktų parduotuvių lentynas, tikrai yra labai vertingas. Nerafinuoto kokosų aliejaus nepažeidžia oksidacija, ir jis negenda taip, kaip kiti šaltu būdu spausti augaliniai aliejai. Jis taip pat natūraliai atsparus karščiui ir kaitinamas nepraranda savo maistinės vertės. O dar kokosų aliejus turi nepaprastai daug vidutinės grandies riebalų rūgščių, pasižyminčių antivirusinėmis, antigrybelinėmis ir antibakterinėmis savybėmis. Vienintelis galimai neigiamas dalykas apie gryną kokosų aliejų yra nebent jo kaina.
Raudona mėsa sukelia vėžį. Ar Motulė Gamta yra psichopatė, sukūrusi raudoną mėsą taip, kad ji sutrumpintų žmonėms gyvenimą? Pasak mitybos ekspertų, būtinaisiais riebalais, baltymais, vitaminais ir mineralais praturtinta raudona mėsa yra vienas maistingiausių produktų, kokius galime rasti gamtoje. Dėl sveikatos problemų kaltinti derėtų ne pačią mėsą, o be saiko vartojamus smarkiai perdirbtus jos produktus – keptą šoninę, rūkytas dešras ir t.t. Bent jau kol kas, iš valgiaraščių braukti laisvai užaugintų, žole šertų galvijų ekologiškos ar laukinės raudonos mėsos mes nepatariame.
Nieko nėra geriau už kaulų sultinį. Kaulus sriubai žmonės verda jau nuo akmens amžiaus, ir tokie sultiniai gali tapti puikia alternatyva brangiems maisto papildams – jie yra praturtinti svarbių mineralų, tokių kaip kalcis, magnis ir fosforas, bei yra natūralus gliukozamino ir chondroitino šaltinis, kurio reikia norint užtikrinti normalią kaulų kremzlės struktūrą bei užkirsti kelią tokioms ligoms kaip artritas. Tokį sultinį išsivirti yra pigu, skanu ir netgi ekonomiška: juk kiek gi kartų esate išmetę nuo pietų likusius kauliukus, kai tiesiog galėjote iš jų išsivirti sriubos?
Nenugriebtas pienas grįžta. Plataus masto tyrimas, paskelbtas pernai, atskleidė, jog riebius pieno produktus vartojantys žmonės yra mažiau linkę susirgti „metaboliniu sindromu“ – diabeto, aukšto kraujospūdžio ir nutukimo kombinacija, siejama su didesne širdies ligų ir insulto rizika. Pamirškite tą nugriebtą baltą vandenėlį, kuriuo gardinate kavą, ir grįžkite prie tikro, geriausia ekologiško ir nehomogenizuoto, pieno.
Kimči stiprina imunitetą. Fermentacija dabar populiari kaip niekad, tyrėjams sutelkus visą savo dėmesį į mikrobiomą, arba jūsų žarnyne esančią bakterijų populiaciją. Fermentuoti produktai turi natūralių pieno rūgšties bakterijų, taigi, juos valgydami, mes savo mikrobiomus papildome naujomis naudingomis bakterijomis, kurių populiaciją mažina antibiotikų ir steriliai paruošto maisto vartojimas. Tai reiškia, kad imunitetui naudingi ne tik korėjietiški kimči, bet ir mūsų skoniui įprastesni paprasčiausi rauginti kopūstai.
#SveikiProduktai
