Rusija slapta nugriovė lietuvių tremtiniams skirtą paminklą
Rusijoje, Permės krašte, buvo nugriautas lietuvių ir lenkų tremtinių atminimui skirtas paminklas. Apie tai feisbuke pranešė nepriklausoma Rusijos nevyriausybinė organizacija „Memorial“, dokumentuojanti stalininius nusikaltimus. Organizacijos atstovo Aleksejaus Kamenskio teigimu, griovimui skirta technika buvo varoma bekele, aplenkiant gyvenvietes, kad būtų išvengta kapines prižiūrinčių vietos gyventojų pasipiktinimo.

Majamyje džiaugsmingai sutiktas Atlantą perplaukęs keliautojas Aurimas Valujavičius
Antradienį Majamyje Aurimas Valujavičius baigė keturis mėnesius trukusią kelionę irkline valtimi per Atlanto vandenyną. Čia finišavusį keliautoją pasitikusių lietuvių iš visos Amerikos įspūdžiai dar nenuslūgo, jie džiaugiasi tapę istorinio įvykio liudytojais: „Ateities vaikų kartos skaitys apie tai savo vadovėliuose.“

Lituanistinės mokyklos – reiškinys, vertas vietos UNESCO lentynoje
Lituanistinių mokyklų istorijos ištakos – 1949 metai, kuomet JAV įsikūrė pirmosios šeštadieninės mokyklos. Nueitas ilgas kelias ir šiemet, 2023–aisiais, galime drąsiai teigti, kad lituanistinės mokyklos, jų raida, vidinė struktūra, organika bei plėtra yra unikalus Lietuvos istorijos reiškinys. Reiškinys, vertas įžvalgesnio požiūrio, gilesnio mokslinio tyrimo, analizės ir pripažinimo.

Kvietimas Velykas įprasminti gerais darbais
„SOS vaikų kaimai Lietuva“ kviečia visus per šias Velykas dalintis savo gerumu su sunkumus patiriančiais Lietuvos vaikais. Artėjančių Velykų proga kviečiame kiekvieną iš Jūsų dalintis gerumu su sunkumus patiriančiais Lietuvos vaikas. Apsilankykite SOS gerumo krautuvėlėje (https://krautuvele.sos-vaikukaimai.lt) ir padovanokite vaikui Jūsų pasirinktą paramos krepšelį. Jūsų gerumas krautuvėlėje taps maistu, Velykų dovana, psichologo konsultacija, vasaros stovykla ar kita vaikui labai reikalinga pagalba.

Į lituanistinę mokyklą vaikus leidusios mamos pasidalijo, kaip sekėsi grįžus į Lietuvą
Penktadienį trečią kartą vyko lituanistinio ugdymo forumas. Jame susitiko lituanistinio švietimo užsienyje entuziastai, užsienio lituanistines mokyklas lankančių vaikų tėvai, lituanistinių ir Lietuvos mokyklų mokytojai. Diskusijoje dėmesys skirtas lituanistinių mokyklų aktualumui, kūrybiškiems mokymo būdams, tolesnėms augimo galimybėms.

Grįžusieji turi iš naujo įleisti šaknis Lietuvoje 
Užsienyje gyvenantys lietuviai vis dažniau pagalvoja apie grįžimą namo. Pernai į Lietuvą grįžo daugiau nei 14 tūkst. žmonių. Konkurencingas atlyginimas, kokybiškos medicinos paslaugos, geras susisiekimas – ne vienintelės priežastys, sugrąžinančios į Lietuvą. Vis dažniau apsisprendimą paskatina ne ekonominiai motyvai, o emociniai poreikiai, ypač artimųjų ilgesys. 

Ar esame pasiruošę atsarginei Lietuvai?
Ar lietuvių diaspora pasiruošusi dienai „X“? Ar tikrai Kazio Pakšto „atsarginė“ Lietuva karo Ukrainoje fone yra utopija? Kas vienijo lietuvių diasporą visais laikais? Vienijo didelė misija. Iki 1990 m. vienijo laisvos Lietuvos idėja. Po to buvo dar pora misijų: padėti Lietuvai įstoti į NATO bloką, į Europos Sąjungą.

Kad valstybės šventės taptų asmeninėmis
Lietuvos istorija lėmė, kad turime ne vieną tautinę šventę, susijusią su valstybei reikšmingomis datomis kaip Nepriklausomybės paskelbimas ar atkūrimas po daugybės priespaudos metų. Kaip minime šias datas, ar turime tradicijų, kurios jungtų kelias kartas – apie tokių šventinių tradicijų svarbą vaikams ir jų kūrimą šeimoje pasakoja psichologė Sonata Vizgaudienė.

Kelionė už Atlanto giminaičių pėdsakais
Kitados buvo kilusi mintis aplankyti vietas, į kurias sovietinė okupacija nubloškė mano senelių ir mano tėvų šeimos narius. Vieni atsidūrė už Uralo, kiti – už Atlanto. Tiesa, Sibire ir Kazachstane teko lankytis, tačiau aplankyti artimų žmonių konkrečias tremties ar buvusių Stalino lagerių vietas kol kas neturėjau progos. Dabar, kuomet Rusija vykdo karą Ukrainoje, yra mažiau pavojinga išsiruošti į kelionę už Atlanto, nei nuvykti į Sibirą.

Lietuvė pelnė antrąjį aukso medalį prestižiniame „Global Music Awards“ konkurse
Lietuvos kompozitorė Egidija Medekšaitė pelnė antrąjį „Global Music Awards“ medalį su ką tik Lietuvoje skambėjusiu kūriniu „Amithaba“. Jį neseniai atliko „Melos“ vokalinis ansamblis kartu su „Cello Club“. Jį užsakė naujos ir eksperimentinės muzikos festivalis „Kontaktas“, vadovaujamas Silvijos Čiuladytės, rašoma kompozitorės atstovų pranešime žiniasklaidai.

Premjerė Šimonytė atsiėmė Madeleine Albright apdovanojimą
Antradienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo kasmetiniuose Nacionalinio demokratijos instituto (NDI) Demokratijos apdovanojimuose Vašingtone, rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai. Šiemet šis buvusios JAV valstybės sekretorės Madeleine Albright atminimą pagerbiantis įvertinimas skirtas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui bei Lietuvos premjerei Ingridai Šimonytei, Moldovos prezidentei Maiai Sandu ir Slovakijos prezidentei Zuzanai Čaputovai, pažymint jų veiklą ginant demokratijos ir laisvės vertybes.

Golfo lauke Havajuose – Gilės Bitės Starkutės karjeros rekordas
Havajuose, ant nuostabaus grožio Hualalai ugnikalnio šlaito įsikūrusiame golfo klube vykusiose JAV studentų (NCAA) golfo varžybose „Nanea PAC 12 Preview“ fantastiškai pasirodė lietuvė Gilė Bitė Starkutė, skelbiama golfo federacijos pranešime žiniasklaidai.