Kas rūpinsis?

Kaip rūpinsis?

Kada rūpinsis?

Kur ir kada ilsėsis?

Labai greitai susilaukus vaikų, šie klausimai iškyla šeimoje. Kaip susitarti? Kaip pasiskirstyti darbus? Kas už ką ir kada atsakingas?

Renata Cikanaitė, tėvystės radijo laidų vedėja, Augantys Tėvai šeimų konsultantė, dalinasi šešiais kertiniais klausimais, kuriuos verta aptarti dar prieš kuriant šeimą. Gera naujiena ta, kad niekada nevėlu pasikalbėti, net jeigu namai jau pilni vaikų. Ypatingai, jeigu namai pilni vaikų.

 #1 finansinis indėlis

Auginant vaikus svarbus abiejų tėvų dalyvavimas. Kiekvienai šeimai reikia pajamų ir jas gali į šeimą parnešti vienas iš tėvų arba abu, pagal bendrą susitarimą. Nėra jokių gairių, kurias reikia atitikti, vienintelis kriterijus yra tai, kad susitarimas tiktų abiem tėvams. Susitarus dėl pajamų, svarbu nepamiršti, kad namų ir vaikų priežiūros pareigos turi gulti ant abiejų tėvų pečių. Nebūtinai po lygiai, nebūtinai kiekvieną dieną ar kiekvienoje situacijose, vėlgi svarbu išlaikyti patį principą, kad priežiūroje lygiomis teisėmis dalyvauja abu tėvai, o tarpusavio namų ruošos ir vaiko priežiūros darbų pasiskirstymas yra jų susitarimo klausimas.

# 2 emocinis indėlis

Vaikui svarbu jausti abiejų tėvų dėmesį. Žinoti, kad tėvai pažįsta jo turimus draugus, žino, kas jam kelia nerimą, kokius žaidimus mėgsta žaisti kieme, apie ką svajoja, kur reikia palaikymo, kaip sekasi mokykloje, kas ten domina. Auginant vaikus dviese, galima būti su vaikais paeiliui, keičiantis, ginčus spręsti su vienu iš tėvų, eiti miegoti su kitu, kad prireikus, kitas suaugęs galėtų pakeisti, tą, kuris jau pavargo. Vaikui reikia žinojimo, kad kai jam prireiks, vienas iš tėvų bus šalia, visai nesvarbu, ar tai mama, ar tėtis, ir tuo pačiu labai svarbu, kad vyktų kaita, kad šalia nebūtų visada tas pats vienas iš tėvų, vaikui svarbu žinoti, kad gali pasitikėti abiem tėvais, kad jie abu bus šalia, kai reikės.

# 3 laiko kartu indėlis

Vaikams nereikia naujausių technologijų ar brangių dovanų. Jokios dovanos ar pramogos niekada nepakeis ir neatstos tikro, šilto ryšio su tėvais. Vaikams svarbiausia leisti laiką kartu su tėvais. Ir visai nesvarbu ar kartu grosite, ar eisite pasivaikščioti, ar žiūrėsite filmą, sportuosite, supsitės žaidimų aikštelėje, piknikausite kieme, žaisite kartu su kaladėlėmis, spalvinsite ar piešite bendrą piešinį, važinėsitės dviračiais, gaudysite drugelius, laikysitės už rankų, gaminsite valgyti. Jeigu vienas iš tėvų dirba, grižus dirbančiam tėčiui ar mamai namo, tai gali būti puiki proga praleisti laiką visiems kartu, bendrystėje, lėtai, pastebint vienas kitą.

# 4 tėčio laiko tik su vaiku indėlis

Labai svarbu suteikti laiko ir erdvės vyrui vienam pabūti su vaikais, be mamos. Tėtis gali skaityti knygeles, apkamšyti prieš miegą, iškrauti indaplovę su vaikais, padėti susiruošti užkandėlę į mokyklą, apsipirkti, ruošti vakarienę su vaikais, kai tuo tarpu mama išeina pasivaiksčioti, ilsisi, sportuoja, skaito knygą viena.

Leiskime tėčiui su vaikais būti taip, kaip norisi jam, kaip norisi jiems kartu. Tas laikas turi būti jų ir apie juos. Tėčiai dažnai laiko prioritetais pramogas ir smagų laiką su vaikais, kai tuo tarpu mamos labiau koncentruojasi į rūpinimąsi vaiko buitimi, palikime laisvę apsispręsti jiems! Kai tėtis aktyvus šeimoje, leidžia laiką su vaikais, domisi jų pomėgiais, yra parama vaikams – pasinaudokime tais momentais ir pasirūpinkime savimi, skirkime laiko sau, pasitikėkime, kad jie abu ras būdų, kai nenusisukti galvos ir pasibūti kartu. Berniukams tėtis yra svarbus vyriškumo pavyzdys, o mergaitėms artimas santykis su tėčiu atneša pasitikėjimo ir saugumo.

Vaikams tėčio palaikymas yra ypač svarbus stresinėse situacijose: kai kažkas nepavyksta, kai negaunamas rezultatas, kai žeidžia aplinka. Mamos tokiose situacijose pačios sureaguoja labai emocingai, joms tarsi skauda už vaiką ir su vaiku. Tėčiai dažnai būna racionalesni, jie labiau išlaiko šaltą protą ir dėmesį kreipia į situacijos sprendimą. Jeigu mamos vaikus moko, kaip priimti jausmus ir kaip būti suprastam ir atjaustam, tai tėčiai moko „o kas po to“, tai yra kaip konkrečiai šitoje situacijose elgtis toliau, ką daryti, kaip ieškoti sprendimų, kaip nesusitapatinti su jausmu ir nepasiduoti bejėgystei.

# 5 darnių ir šiltų santykių šeimoje indėlis

Tėvystė yra taip pat apie vienas kito palaikymą. Mes visi gyvename dideliuose kūnuose, o viduje dažnai jaučiamės kaip vaikai. Ir visi tėvystės patarimai, kuriuos norime įgyvendinti su savo vaikais, mes juos visų pirma turime prisitaikyti sau, kaip suaugusiam žmogui. Todėl, kad vaikai mokosi iš mūsų pavyzdžio, o ne iš to, ką jiems sakome daryti, kai mes darome visai atvirkščiai. Jeigu vaikus mokome draugystės, vadinasi turime savo partneryje pastebėti tai, ką jis daro gerai ir būti dėkingais už tai. Beje, tai, ką pastebime, (pagal kažkokį tai kvantinės fizikos dėsnį, iki galo nesuprastą ir nepagrįstą, bet veikiantį, o tai svarbiausia ) dauginasi, vadinasi jeigu pastebėsime, kas mums teikia džiaugsmą, džiaugsmo šeimoje ir turėsim daugiau. Ir šiaip, žmogiška, bet pagyrimas ir pripažinimas veikia geriau, negu kritika. Matydami, kaip tėvai palaiko vienas kitą, vaikai augs turėdami nuostabų pavyzdį praktikoje, kaip būti santykyje su kitu žmogumi, kaip išlaikyti šilumą ir pagarbą, net ir ypatingai, kai nesutariame ir į gyvenimą žiūrime skirtingai.

# 6 palaikymo indėlis

Mes visi mokomės būti tėvais. Iš vaikystės atsinešame tam tikrų įgūdžių, lūkesčių, auklėjimo modelių, bet nebūtinai jie mums tinka auginant savo vaikus, tad gali tektis visko mokytis iš naujo. Be to, niekas negali iš tikrųjų paruošti tėvystei, nes tėvystėje mus iš tikrųjų nuolat ištinka ne situacijos, o emocijos kylančios tose situacijose. O tam žemę iš po kojų išraunančiam jausmų uraganui pasiruošti nelabai įmanoma... Neišvengiamai bus klaidų, būsime pavargę, nusivylę. Kuo anksčiau pasirūpinsime turėti savo aplinkoje erdvę, kurioje galima patikimam žmogui atiduoti visus jausmus, kylančius tėvystėje, kurioje bus, kas saugiai juos priima, išklauso, tuo labiau galėsim tėvyste mėgautis ir joje atsipalaiduoti. Jeigu tai susikuriame ir turime poroje- puiku, jeigu ne, ieškokimės draugų, kitų mamų ir tėčių, tėvystės bendruomenių - tėvystė niekada nebuvo lengva ją nešantis tik ant vieno žmogaus pečių.

Žinote tą išsireiškimą – su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi?

Mūsų mintis ir jausmus tiesiogiai įtakoja aplinka, kurioje būname – burkimės ten, kur nėra kritikos, šaipymosi ar gėdinimo.