Vasarai artėjant prie pabaigos, tėvų galvose neišvengiamai pradeda suktis mintys apie būsimus jų atžalų mokslo metus. Penalas ir kuprinė paprastai su vaikais aptarinėjami dažniau ir intensyviau negu pinigai. Tai – klaida. Neretai tėvams atrodo, kad tokios diskusijos vaikui – pernelyg ankstyvos, tačiau finansų ekspertai ragina nenustumti šios temos į šalį. Pirmieji patarimai vaikui – kaip tvarkytis su kišenpinigais, planuoti nedideles išlaidas, taupyti – svarbi įžanga į finansinio raštingumo ugdymą.

Vaikams kylantys klausimai, susiję su finansais, tėvams net gali pasirodyti nepatogūs – tarkime, kaip paaiškinti mažajam šeimos nariui, kodėl rinkdamiesi pirkinių krepšelį parduotuvėje nesusižeriame visko, kas traukia akį, nepaisant kainos?

Painių paaiškinimų galima išvengti, palaipsniui nuo mažens vaikui pasakojant apie kasdieninius pirkinius, išlaidas ir jų dydį šeimoje, taip pat apie taupymą – taip pamažu bus formuojamas vaiko supratimas apie pinigus ir jų vertę. Paaiškindami, kaip pinigai naudojami paprasčiausiose buitinėse situacijose, leidžiame vaikui jaustis svarbiam ir įsitraukusiam į šeimos reikalus – tai reikšmingas veiksnys, didinantis pasitikėjimą tarp šeimos narių. O kai vaikas jau pradeda neapdairiai elgtis su kišenpinigiais – kai kurios pamokos gali būti ir pavėluotos.

Pirmas etapas: kišenpinigiai

Kišenpinigiai – gera pradžia kurti finansinio raštingumo pagrindus, kadangi jie moko vaiką savarankiškai tvarkyti savo pinigus ir supažindina su jų verte. Nepatariama kišenpinigius „išmokėti“ tik už namuose atliktus darbus – visų pirma, vaikas gali atsisakyti šių pinigų, kad išvengtų užduočių. Maža to, toks metodas neleidžia atžalai savarankiškai planuoti ir valdyti savo lėšų.

Kaip nustatyti vaiko kišenpinigių sumą? Pirmiausia, rekomenduojama įvertinti bendras šeimos mėnesio išlaidas – vaikui skiriami kišenpinigiai neturėtų tapti finansine našta tėvams. Taip pat dera atsižvelgti į kasdienes vaiko išlaidas, kurios priklauso nuo to, ar jam reikia važinėti į mokyklą bei kitus užsiėmimus, ar jis planuoja pietauti namuose, ar kitur ir pan.

Kaip dažnai vaikui mokėti kišenpinigius? Tai priklauso nuo vaiko amžiaus. Patiems mažiausiems, kurie dar tik pradeda suprasti, kas yra pinigai, rekomenduojama skirti kišenpinigių daugiausia dviem dienoms. Kuo vyresnis vaikas – tuo ilgesnis laikotarpis, kuriam skiriami kišenpinigiai. Galiausiai apsistoti siūloma ties kišenpinigių skyrimu kartą per mėnesį.

Ką daryti, jei vaikas per greitai išleido kišenpinigius? Svarbu sekti vaiko išlaidas – jei jis mėnesio kišenpinigius išleido per savaitę, būtina pasikalbėti ir išaiškinti tokio elgesio pasekmes: likusią mėnesio dalį pinigų nebus, taigi būsimas išlaidas galima planuoti tik kitą mėnesį. Tai paskatins vaiką atsakingiau skirstyti savo biudžetą ir atsisakyti neapgalvotų išlaidų.

Kaip vaiką paskatinti taupyti? Reikėtų atžalai paaiškinti, kad, pakeitus išlaidavimo įpročius ir sumažinus nebūtinas išlaidas, galima susitaupyti didesnę sumą. Parodykite, kaip paprastai galima sutaupyti, pavyzdžiui, padovanokite vaikui gertuvę – nešdamasis vandenį iš namų, jis neišleis pinigų vandeniui buteliukuose.

Antras etapas: mokėjimo kortelė vaikui

Tai pirmoji vaiko pažintis su bankų teikiamomis paslaugomis. Turėdamas mokėjimo kortelę, vaikas mokosi naudotis internetinėmis banko paslaugomis, įgyja saugaus naudojimosi mokėjimo priemonėmis įgūdžių. Savo ruožtu tėvams tampa lengviau stebėti vaiko išlaidas ir, esant būtinybei, tartis dėl jų ribojimo. Tikimybė, kad teks tai daryti, yra nemenka – vaikai dažniau nei suaugusieji pasiduoda emocinėms pirkimo paskatoms, kartais jie net neprisimena, kur išleido pinigus. Peržiūrėję mokėjimų išklotines, tėvai gauna pakankamai informacijos, kad pasiruoštų pokalbiui apie atsakingesnį pinigų naudojimą. Savos mokėjimo kortelės turėjimas ir nuoseklūs patarimai, kaip ja naudotis – svarbios pamokos, susijusios su vaiko atsakomybe valdant savo finansus.

Trečias etapas: santaupos

Pagrindinė paskata taupyti – aiškus tikslas. Vaikui reikėtų paaiškinti, kad sukaupęs reikiamą sumą, jis galės įsigyti trokštamą žaislą ar naują telefoną. Tėvai neturėtų skubėti tenkinti tokių norų patys, kadangi taip tik užgesintų taupymo motyvaciją.

Skatinimas taupyti padeda vaikui suprasti, per kokį laiką įmanoma sukaupti tam tikro dydžio sumą ir formuoja supratimą apie pinigų bei daiktų vertę. Nedidelių įgeidžių atsisakymas dėl išsvajoto tikslo rodo ne tik augantį finansinį raštingumą, bet ir liudija apie augančią atžalos brandą.

Vaikai mokosi iš tėvų, taigi svarbu jį įtraukti į bendrus šeimos taupymo projektus, pavyzdžiui, kuomet ruošiamasi ir taupoma atostogų kelionei.