Skaitymas lavina vaizduotę, suteikia žinių, turtina žodyną, padeda nusiraminti ir atsipalaiduoti. Nors skaitymo nauda neabejojama, tačiau šiuolaikinius vaikus vis sunkiau atitraukti nuo ekranų ir sudominti skaitymu. Taigi ką daryti, kad vaikas norėtų dažniau atsiversti knygą? Skaitymas yra įgūdis, kurį galima įdiegti kiekvienam vaikui, tačiau reikia pasirinkti tinkamas priemones bei, svarbiausia, neversti vaiko skaityti per prievartą.
Gali užtrukti, kol tėvai kartu su vaiku ras būtent tą knygą, kuri bus tarsi ledlaužis į skaitymo pasaulį. Taigi vertėtų kalbėtis su vaiku, aiškintis, kokia tema jam įdomi, apie ką jis norėtų daugiau sužinoti. Kartu su vaiku eiti į biblioteką ar knygyną, vartyti knygas, susipažinti su leidiniai. Klaidinga galvoti, jog tėvų vaikystės knygos bus aktualios ir jų vaikams.
Kai vaikas suranda sau patinkančią knygą, tuomet reikia susitarti, kada ir kiek laiko vaikas kasdien skirs skaitymui. Rekomenduojama pradėti skaityti trumpais intervalais, pvz., 30 min. prieš miegą, kad skaitymas nebūtų varginantis procesas. Geriau skaityti dažniau po truputį nei retai ir ilgai, todėl svarbu skaityti kiekvieną dieną. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, iš pradžių galima knygą kartu su vaiku pavartyti, apžiūrėti paveikslėlius ir iliustracijas, aptarti, ką vaikas mato, kokios asociacijos jam kyla, ir tik tada pradėti skaityti vaikui.
Kai skaitoma 0–3 metų vaikams. Ankstyvajam skaitymui naudingiausi paprasti, bet daugiareikšmiai pasakojimai su daug paveikslėlių, prie kurių galima grįžti daug kartų, atpažinti, plėtoti prasmes. Tokių pasakojimų vaikui nenusibosta klausytis. Kad vaikas pamėgtų skaitymą, taptų aktyviu skaitytoju, jo aplinkoje pirmiausia turi būti knygų, jos turi būti skaitomos, mėgstamos.
Manoma, kad būtent skaitant su vaiku iki dvejų metų formuojasi įpročio skaityti pagrindai. Tokio amžiaus vaikai knyga domisi kaip žaislu, daiktu, todėl skaitymas su jais dažnai panašus tiesiog į malonų buvimą drauge, žaidimą. Ankstyvojo skaitymo nauda bene labiausiai siejama su vaiko kalbos ir pažintinių gebėjimų raida, todėl vaikui ne tik naudinga, bet tiesiog būtina girdėti tėvų balsą, kalbą, jausti jos ritmą. Skaitykime išraiškingai, su intonacijomis, keisdami kalbos tempą, balsą. Pamėgdžiokime gyvūnų balsus.
Kai skaitome su 4–6 metų vaikais. Tai laikas, kai vaikui viskas tampa įdomu, jis nuolat klausinėja, nori sužinoti atsakymus į netikėčiausius klausimus. Yra tikrai nemažai knygų, kurios gali padėti atsakyti į pačius įvairiausius „kodėl“, ir daug dalykų galima išsiaiškinti ir sužinoti būtent skaitant knygas. Šiuo laiku labai svarbu jau ne tik balsu skaityti knygas, žiūrėti paveiksliukus, bet ir įtraukti vaiką klausimais jį kviečiant knygoje ieškoti panašių ir skirtingų objektų, padėti skaičiuoti, surasti, kiek tokių pačių daiktų ar detalių yra viename puslapyje. Taigi šiuo laikotarpiu tinka visos knygos, su kuriomis galima ką nors nuveikti. Su paaugusiu vaiku jau galima nuvykti į knygyną ar biblioteką ir leisti jam pačiam išsirinkti patikusias knygas.
Kai skaito 7–10 metų vaikas. Pradėję eiti į mokyklą vaikai yra daugiausia skaitanti amžiaus grupė, o skaitymas jiems tampa absoliučiai natūralia veikla. Ir tai būtent tas laikas, kai formuojasi skaitymo kaip malonumo suvokimas. Tai laikas, kai labai svarbu atrasti tą savo knygą. Nesvarbu, ar ji apie fantastines būtybes, ar apie gyvūnėlius, ar apie nuotykius – svarbu, kad tokia knyga atsirastų ir taptų lūžio tašku, nuo kurio ir pradedama su džiaugsmu savarankiškai skaityti. Taip formuojasi ir yra stiprinamos smegenų jungtys, kurios mums signalizuoja, kad skaitymas yra kai kas malonaus, todėl pradinėse klasėse svarbiausia nenužudyti skaitymo malonumo.
Kai skaito paauglys. Paauglystė – tai laikas, kai vaikai atranda kitų interesų, nustoja skaityti ir nusprendžia, kad skaitymas nėra madingas (ne „kietas“ užsiėmimas). Jei iki tol jau buvo susiformavęs skaitymo įprotis, tai jį tiesiog reikės prisiminti. O jei ne, tuomet padėti gali skaitančių draugų atradimas. Priklausyti grupei, kuri skaito, kuriai patinka skaityti, šnekėtis apie knygas, paauglystėje yra labai svarbu. Taip pat padeda įtakingi paauglių autoritetai. Jei jie skaitys knygas ir apie jas kalbės, labai didelė tikimybė, kad ir skaitymą užmetęs paauglys noriau prie to sugrįš. Ir, aišku, labai svarbu užkabinanti, gera, įdomia literatūra paaugliams.
