Vienturčiai vaikai turi perfekcionistų ir pirmūnų reputaciją – jie siekia nuolatinio dėmesio ir pripažinimo ne tik iš savo tėvų, bet ir iš aplinkinių. Tačiau brolių ar seserų turintys vaikai taip pat turi unikalius savo asmenybės tipus, paremtus jų gimimo eilės tvarka.
Nors vaiko vystymąsi lemia daugybė faktorių, tarp jų genetika, aplinka ir tėvų auklėjimas, gimimo eilės tvarka taip pat gali turėti įtakos jų būdo savybėms ir elgsenai. Kai kurie psichologai teigia, kad brolių ir seserų asmenybės taip skiriasi, kad siekdami palenkti tėvų dėmesį jie ima naudoti skirtingas strategijas. Tai reiškia, kad vyriausiasis vaikas labiau tapatinsis su autoritetu ir sieks išlaikyti status quo, kai tuo tarpu jaunėliai bus labiau linkę siekti dėmesio maištaudami.
„Vaikai savo vaidmenį išmoksta šeimoje, - sako psichologas dr. Kevinas Lemanas. – Pirmagimiams yra taikomi aukštesni standartai. Šeimoje padaugėjus vaikų, tėvai tuos standartus atpalaiduoja.“
Štai ką mokslas sako apie jauniausių, vidurinių ir vyriausių vaikų asmenybes.
Vyriausiasis vaikas
Pirmagimiai yra orientuoti į pasiekimus ir paprastai gerai mokosi mokykloje bei atsiskleidžia lyderių pozicijose, sako Lemanas.
„Pirmagimiai visur nori būti pirmi“, - teigia jis, pridėdamas, kad dauguma JAV prezidentų buvo arba pirmagimiai, arba vienturčiai.
Ir iš tiesų, tokį asmenybės profilį palaiko nemažai tyrimų, įskaitant 2012 m. mokslinį straipsnį, apžvelgusį daugiau nei 500 tokio tipo tyrimų per pastaruosius 20 metų. Toje analizėje Džordžijos universiteto psichologai įrodė, jog pirmagimiai (arba psichologinį „vyriausiojo“ vaiko vaidmenį perėmę žmonės) yra labiausiai linkę užimti aukšto rango pareigas ir pasiekti sėkmės. 2009 m. žurnale „Child Development“ pasirodęs tyrimas taip pat atskleidė, jog pirmagimiai yra labiau linkę paklusti ir pamaloninti savo tėvus gerai mokydamiesi mokykloje.
„Vyriausieji vaikai paprastai yra atsakingi, konkurencingi ir laikosi tradicijų, kai tuo tarpu gimę vėliau turi „išskirti“ save ir susikurti sau nišą būdami žaismingi, paslaugūs, ar, ypatingai, maištingi“, - 2003 m. moksliniame straipsnyje rašo belgų psichologai Vassilis Saroglou ir Laure Fiasse.
Jauniausiasis vaikas
Jaunėlių asmenybės yra visai kitokios nei jų vyresniųjų brolių ar seserų. Tyrimai rodo, kad mažiausieji šeimos nariai paprastai yra kūrybingesni, maištingesni ir labiau trokštantys dėmesio. Nenuostabu, turint omenyje tai, kad tėvų auklėjimo modeliai neretai pasikeičia auginant vyriausią ir jauniausią vaiką. Mamos ir tėčiai neretai atriša sau rankas, kuomet jaučiasi patogiau savo, kaip tėvų, kailyje, ir kai jau bent kartą perėjo vaiko auginimo procesą.
„Jauniausi vaikai yra aktyvūs, linkę bendrauti, puikiai moka kažką parduoti. Vaikystėje jie žino, kaip išvengti beveik visų bausmių, o suaugę moka palenkti žmones į savo pusę“, - sako Lemanas.
Tiesa, nors mažyliams gali būti būdinga dėmesio siekimo elgsena, specialistai pastebi, kad nėra ryšio tarp jauniausių vaikų ir problematiško ar nusikaltėliško elgesio, kaip kartais yra manoma.
Vidurinysis vaikas
Taigi, vyriausiasis vaikas šeimoje gauna visą mamos ir tėčio dėmesį, o jaunylis paprastai išsisuka beveik nuo visų bausmių. Ką tai reiškia viduriniajam vaikui? Tai, kad jiems paprastai tenka šeimos diplomatų vaidmuo - neretai jie pasižymi tokiomis savybėmis kaip nuolankumas ir lojalumas, sako Lemanas.
2010 m. gimimo eilės tvarkos tyrimų apžvalga taip pat atskleidė, kad vidurinieji vaikai dažniausiai turi puikius bendravimo įgūdžius, yra ištikimi savo santykiuose ir moka sutarti tiek su vyresniais, tiek su jaunesniais žmonėmis. Kadangi vidurinieji vaikai paprastai visą gyvenimą tokiais ir išlieka, jie tampa puikiais derybininkais ir kompromisų ieškotojais, pažymi Lemanas.
„Viduriniuosius vaikus priremti prie sienos sunkiau, bet jie taip pat yra labai lojalūs ir ypač vertina draugystę“, - pridėjo jis.
Patarimai tėvams
Tad kaip gi tėvai gali padėti tarpti savo vyriausiam, viduriniajam ir jauniausiam vaikui? Svarbiausia tėvų pareiga yra palaikyti kiekvieno vaiko unikalią kelionę gyvenimo keliu, teigia vaikų auklėjimo ekspertė dr. Gail Gross.
„Vaikui būtina leisti rasti jo paties likimą, kad ir koks būtų jo vaidmuo šeimoje“, - tėvams pataria Gross.
Tuo tarpu Lemanas rekomenduoja atsižvelgti į kiekvieno vaiko unikalius skirtumus ir gerbti jų išsikirtines stiprybes bei jiems kylančius iššūkius.
„Elkitės su savo vaikais skirtingai“, - sako jis.
