Emocinio intelekto ugdymas svarbus ir vaikams, ir suaugusiems. Ugdant emocinį intelektą nuo mažumės, vaikai greičiau suvokia ir išreiškia savo jausmus, o tai jiems padeda numatyti tam tikras elgesio strategijas. Emocijų ir jausmų valdymas lemia kasdienę sėkmę, nes vaikas labiau susikaupęs, susikoncentravęs, išvengia nemalonių situacijų, kuria teigiamus tarpusavio santykius ir greitai nepasiduoda užklupus sunkumams.

Emocinis intelektas yra įgūdžiai, kurie leidžia gebėti atpažinti savo ir kitų emocijas. Mokslininkų teigimu, emocijos veikia mūsų dėmesį, atmintį, mokymosi įgūdžius. Taip pat lemia gebėjimą kurti santykius su kitais. Emocinis intelektas yra susijęs su daugeliu svarbių vaikų ir suaugusiųjų rezultatų. Vaikai, turintys aukštesnį emocinį intelektą, geba geriau koncentruoti dėmesį, yra labiau įsitraukę mokykloje, turi daugiau teigiamų santykių ir yra labiau empatiški. Taip pat ir suaugusiųjų aukštesnis emocinis intelektas yra susijęs su geresniais santykiais, pozityvesniais jausmais apie darbą ir mažesniu su darbu susijusiu stresu ir perdegimu.

Kaip ugdyti emocinį intelektą? Galima išskirti 5 žingsnius, kaip mažiesiems tvarkytis su savo emocijomis:

Atpažinti: kaip aš jaučiuosi? Mūsų kūno signalai (pvz., laikysena, energijos lygis, kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis) gali padėti mums nustatyti mūsų pasitenkinimo ir energijos lygį. Paklauskite vaiko, kaip jis jaučiasi. Pastebėsite, kad per keletą mėnesių kiekvieną dieną kalbant apie emocijas ir jausmus, vaikai vis greičiau atpažins savo tuo metu jaučiamą emociją.

Suprasti: kas atsitiko, dėl ko aš taip jaučiausi? Kai jausmai keičiasi keletą kartų per dieną, pagalvokite apie galimas šių jausmų priežastis. Nepatogius jausmus sukeliančių dalykų (pvz., žmonių, minčių ir įvykių) identifikavimas gali padėti mums juos valdyti ir numatyti, kad galėtume parengti veiksmingą atsaką. Užduokite vaikui klausimą ,,kodėl?“, paprašykitr pamąstyti, kokia situacija, priežastis išprovokavo tam tikrą jausmą, kad jis suvoktų, kokios situacijas sukelia tam tikrus jausmus. Po kiek laiko vaikai išmoksta spręsti sudėtingus įvykius arba vengia dirgiklio.

Įvardinti: koks žodis geriausiai apibūdina mano savijautą? Nors kalboje yra daug emocijų žodžių, dauguma iš mūsų vartoja labai ribotą jų skaičių, kad apibūdintų savo jausmus (pvz., laimingas, liūdnas). Turėdami turtingą žodyną galime tiksliai nustatyti savo emocijas, efektyviai bendrauti ir nustatyti tinkamas reguliavimo strategijas. Padėkite vaikui neapsiriboti vien žodžiais „linksmas“ ir „liūdnas“, pamokykite įvardinti savo emocijas įvairiausiais žodžiais: ramus, nustebęs, drovus, susigėdęs, pakylėtas, besididžiuojantis ir t.t. Kuo daugiau emocijų žodžių žino, tuo labiau vaikai pasitiki savimi, kai kalbama apie emocijas. Taip pat kuo platesnis emocijų žodynas, tuo geriau jausmas perteikiamas aplinkiniams, o tada galima kartu pasidžiaugti arba paprašyti pagalbos.

Išreikšti: kaip galiu tinkamai išreikšti tai, ką jaučiu šiam laikui ir vietai? Yra daug būdų išreikšti kiekvieno mūsų jausmus. Skirtingu metu ir skirtinguose kontekstuose kai kurios išraiškos formos yra veiksmingesnės už kitas. Tarkime, pykčio emocija. Aptarkite su vaiku,  kokie jausmai užplūsta sukilus pykčiui, pvz. norime kam nors pasakyti ką nors negero, ką nors mesti ar mušti. Paaiškinkite, kad toks elgesys nebūtų geras ir pasiūlykite strategijas, kurias galima būtų tokiu atveju panaudoti: aplinkiniams įvardinti savo jausmą PIKTAS ir pasitraukti pabūti vienam; nueiti į savo mėgstamą vietą ir ramiai pasėdėti; giliai kvėpuoti; išpūsti pyktį ir t.t. Kuo daugiau apie tai šnekėsite ir lavinsite emocinį intelektą, tuo daugiau įvairiausių strategijų pasiūlys pats vaikas ir galiausiai jas įgyvendins savo kasdienybėje.

Reguliuoti: ką galiu padaryti, kad išlaikyčiau savo jausmą (jei noriu ir toliau taip jaustis) arba pakeisčiau jausmą (jei nenoriu taip jaustis toliau)? Strategijos, kurios gali veiksmingai reguliuoti emocijas: gilus kvėpavimas; pokalbis su savimi (pvz., „Aš žinau, kad galiu tai padaryti!“); neigiamos sąveikos perfrazavimas (pvz., „Jai sunki diena. Nenuostabu, kad ji taip sureagavo“.); atsitraukimas ir fizinis atstumas (pvz., trumpas pasivaikščiojimas); socialinės paramos ieškojimas (pvz., pokalbis su draugu ir planai leisti laiką kartu).

Emocinio intelekto ugdymas nuo mažų dienų leidžia efektyviai valdyti emocijas ir išvengti, pavyzdžiui, pykčio priepuolių, konfliktų su kitais ar visiško išsiblaškymo apėmus nerimui.