Kartais įtempta diena darbe nesibaigia įžengus pro namų duris – neretai čia laukia ne ką mažesni iššūkiai. Kai jūsų antroji pusė ar vaikai nori dėmesio, ne visuomet pavyksta sklandžiai pereiti iš darbinių santykių ir rūpesčių atmosferos į kitokią, naminę...
Šiluma ir meilė, būtinos vaikų augimui, didžiąja dalimi priklauso nuo laiko, tėvų praleidžiamo su vaikais, ir, žinoma, to laiko kokybės. Kokybiškas kartu praleistas laikas yra toks, kuomet jūs fiziškai ir emociškai esate su savo vaikais esamuoju metu.
Neretai darbas ir su juo susiję reikalai trukdo leisti pakankamai laiko su savo vaikais arba laiką leisti kokybiškai. Savaime suprantama, kad kuo daugiu laiko praleidžiate darbe, tuo mažiau jo lieka vaikams. Taip pat neretai darbo reikalai veikia su vaiku praleidžiamą laiką. Jeigu nuolat jaudinamės dėl darbo, jaučiamės pavargę, tuomet net būdami namie sprendžiame darbo sunkumus.
Vaikai, net visai maži, pastebi, kai tėvai jiems skiria nenuoširdų dėmesį. Taip kartais nutinka visiems tėvams. Tačiau kai tai kartojasi nuolat, ima keistis vaikų požiūris į save, savivoka, savivertės jausmas.
Dažniausiai vos grįžus namo iš darbo, čia veiksmas vyksta visu pajėgumu, ir vaikai, galbūt, nesuteikia trokštamos galimybės persiorientuoti iš darbo į namų aplinką. Vos mus pamatę, vaikai skuba dalintis dienos naujienomis ir rūpesčiais, prašo mūsų pagalbos. Mažesnieji dažniausiai nori dėmesio, išreiškiamo apkabinimais, glaustymaisis, glostymu ir panašiais fiziniais švelnumais. Reikia nepamiršti, kad ir vaikams būna blogų dienų, nesvarbu, ar jie lankytų darželį, ar mokyklą. Tuomet jie nori daugiau ir atidesnio dėmesio, švelnumo.
Būna laikotarpių, kai išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir šeimos yra ypač sunku. Pavyzdžiui, suserga vaikas, jums reikia pakeisti darbo pamainą į naktinę, jums reikia išvykti darbo reikalais arba dirbate ties projektu, kuriam neužtenka darbo laiko. Kartais ilgos darbo valandos tiesiogiai reiškia tai, kad grįžtate namo tuomet, kai jūsų vaikai jau būna savo lovose arba kad turite išeiti darbą jiems dar neatsikėlus. Kai darbo valandos sunkiai prognozuojamos, gali būti ir taip, kad suvokiate per savaitę labai mažai matantys savo vaikus. Net jeigu grįžtate namo bendrai suvokiamu normaliu laiku, bet atsinešate darbo į namus, dažniausiai savo vaikus tik matote, tačiau kokybiško dėmesio ir laiko skirti jiems negalite.
Štai keletas patarimų, kaip galėtumėte lengviau darbą palikti už namų durų ir būti esamajame laike su savo vaikais:
* Darbo dieną apmąstykite darbui baigiantis. Tuomet pakeliui iš darbo jau galite palengva pereiti į galvojimą apie savo šeimą ir vaikus.
* Apsvarstykite galimybę kartais pasilikti ilgiau darbe ir pabaigti dalykus, kuriuos reikia pabaigti. Dažniausiai tai yra geriau, nei neštis darbą namo. Žinoma, tai neturėtų kartotis nuolat.
* Planuokite savo darbo dieną taip, kad sunkiausius darbus nudirbtumėte pirmoje dienos pusėje.
* Laiką tarp darbo ir namų skirkite tam, kad paliktumėte darbo klausimus iki rytojaus „pailsėti“. Geriausia šiuo metu „atsijungti“ – pasiklausyti muzikos, prasimankštinti (verta pamąstyti apie ėjimą iš darbo pėsčiomis ar važiavimą dviračiu).
* Grįžus namo, persiorientuoti jums gali padėti tam tikri ritualai, paprasčiausi fiziniai veiksmai, padedantys iš darbuotojo tapti tėvu – pavyzdžiui, persirengimas iš darbo drabužių į naminius vos grįžus namo, ypatingi jūsų šeimos apsikabinimai ar bet koks kitas jums tinkantis dalykas.
Deja, nėra jokios visiems tinkamos darbo ir namų pusiausvyros išlaikymo formulės. Jūs, jūsų situacija ir jūsų santykiai su savo vaikais esate unikalūs. Reikia turėti omenyje savo energijos galimybes, savo asmenybę kaip tokią, savo tėvystės būdą ir savo vaikų poreikius. Turėdami visa tai omenyje, galite sukurti sau tinkamą pusiausvyrą tarp darbo ir namų, kuri ilgainiui nusistovėtų jūsų šeimoje.
