Auginame vaikus tais laikais, kai jų bendraamžiai kiekvieną dieną socialiniuose tinkluose dalijasi savo asmenukėmis ir kitomis gyvenimo akimirkomis. Nenuostabu, kad daugybė tėvų nerimauja, jog jų vaikas gali tapti pernelyg į išorinį grožį susitelkusiu narcizu.
Psichologė Laura Markham sako, kad ankstyvaisiais vaikystės metais susitelkimas tik į savo poreikius yra visiškai normali ir būtina brendimo dalis. Be to, jos teigimu, nors vaikai ir paaugliai tikrai yra labiau susitelkę į save nei vyresni suaugusieji, tai toli gražu nėra naujas fenomenas.
„Man dar niekada neteko matyti įtikinančių įrodymų, kad vaikai šiandien yra labiau susikoncentravę į save, – teigia dr. Markham, kuri taip pat yra knygos „Peaceful Parent, Happy Kids: How to Stop Yelling and Start Connecting“ autorė. – Tyrimai rodo priešingai: šiandien vaikai dažniau savanoriauja ir labiau pasitiki savimi, tačiau nėra labiau susitelkę į save.“
Tiesa, nors pasitikėjimas savimi visada yra geras dalykas, kai kurie ekspertai teigia, jog daugybė tėvų taip pat daro tam tikras klaidas, kurios gali turėti neigiamos įtakos vaikų brendimui. Viena iš jų – tai perdėtas rūpinimasis savo atžalomis.
„Mes skiriame jiems tiek daug savo meilės ir dėmesio, kad jie pradeda tikėti, jog negali funkcionuoti be mamytės ar tėvelio“, - teigia dr. Gary Brownas, licencijuotas santuokos ir šeimos terapeutas iš Los Andželo. Jo teigimu, ypač dažnai jis tai pastebi turtingose šeimose, arba tokiose, kurios nori suteikti savo vaikams geresnį gyvenimą nei turėjo patys.
Tėvai taip pat labai dažnai apkrauna savo vaikus popamokine veikla ir užpildo visus jų savaitgalius nesuskaičiuojamomis sporto varžybomis ar kitokiais užsiėmimais. Neretai tai daroma dėl to, kad tėvai jaučia kaltę ir troškimą būti idealia šeima, arba nori, kad jų vaikai būtų sėkmingi, nes klaidingai galvoja, kad atžalos yra tiesioginis jų atspindys. Tai lemia, kad vaikai netenka galimybės pažvelgti į gyvenimą iš kito žmogaus perspektyvos ir ima laikyti save pasaulio centru.
Taigi, kaip neužauginti vaiko narcizo?
Nubrėžkite ribas. Nesvarbu, koks jūsų vaiko amžius, stenkitės į kiekvieną situaciją pažvelgti iš jo perspektyvos, tačiau visuomet nustatykite ribas. „Jeigu jūs nuolat iškelsite savo vaiko poreikius virš visų kitų žmonių ir nenubrėšite ribų vaiko elgesiui, tuomet įteigsite jam, kad jo poreikiai yra svarbesni už kitų žmonių poreikius“, - sako dr. Markham.
Stiprinkite darbo etiką. Nesistenkite viso dėmesio skirti vien tik vaiko moksliniams ar sportiniams pasiekimams – tai gali sukurti įtampą jūsų santykiuose. Verčiau susitelkite į stiprią darbo etiką, kad išmokytumėte vaiką, jog į bet kurią veiklą verta dėti pastangas, tačiau nereikia visada būti pirmam.
Mokykite dosnumo. Raskite galimybių išmokyti savo vaikus dosnumo, kad jie džiaugtųsi tuo, ką turi, ir būtų atidūs kitų poreikiams. Pavyzdžiui, vaikai gali atiduoti savo senus žaisliukus vargstantiems vaikams, padėti suruošti dovanas vietinei prieglaudai ar savanoriauti.
Nebijokite blogų emocijų. „Mes turime leisti jiems pabūti nelaimingiems, tai labai svarbu. Tačiau taip pat turime juos palaikyti tokiais laikotarpiais, kad jie suprastų, jog tos emocijos praeina. Tokiu būdu vaikai tampa atsparūs ir auga normaliai, o ne laikydami save aukščiau visų kitų“, - sako dr. Markham.
Ištarkite „aš tave myliu“. Vaikai, kuriuos tėvai „pervertina“, sakydami jiems, jog jie yra svarbesni už kitus ir nusipelno ypatingo elgesio, gali užaugti narcizais, atskleidė Nacionalinės mokslų akademijos žurnale publikuotas tyrimas. Kur kas geriau yra daryti tai, ką jau darote geriausiai: suteikti vaikui daug meilės, apkabinimų ir bučinių, o taip pat nepamiršti jiems pasakyti, kaip smarkiai juos mylite.
Įdėkite pastangų. Nebijokite kreiptis į specialistą ar paskaityti tėvystės knygų, kad išmoktumėte naujų vaikų auginimo strategijų ir sužinotumėte, kaip tinkamai nubrėžti ribas.
Priimkite vaiko unikalumą. Nekritikuokite savo vaikų, bet ir nekelkite jų aukščiau kitų. Tiesiog priimkite juos tokius, kokie jie yra – su visomis savo stiprybėmis ir silpnybėmis.
