„Aš iškelsiu savo kandidatūrą į Rusijos Federacijos prezidento postą“, - pranešė Putinas per susitikimą su gamyklos darbuotojais Nižnij Novgorodo mieste trečiadienio popietę.
„Rusija ir toliau eis į priekį, ir niekas niekada negalės sustabdyti šio judėjimo“, - pareiškė jis, parodydamas pirmuosius ženklus, kad jo kampanija greičiausiai remsis sustiprinta nacionaline Rusijos retorika prieš „priešiškus“ Vakarus.
Putinas visus šiuos metus vengė tiesiogiai atsakyti į klausimą, ar jis kandidatuos prezidento rinkimuose. Net ir anksčiau trečiadienį Rusijos vadovas išsisuko nuo tikslaus atsakymo apie perrinkimą, kalbėdamas jaunimo savanorių forume Maskvoje, kai jam buvo užduotas toks klausimas.
„Norėčiau paklausti, ar jūs manimi pasitikite ir mane remiate?“, - vietoje to paklausė Putinas susirinkusios publikos, kuri į tai atsakė garsiu „Taip!“.
„Šis sprendimas bus priimtas ir paskelbtas artimoje ateityje“, - pasakė Putinas, nepatikslindamas, kaip greitai tai bus padaryta.
65-erių Putinas šiemet sumušė ankstesnį Leonido Brežnevo rekordą, šalies vadovo kėdėje praleidęs daugiau nei 6 602 dienas. Jo sprendimas dalyvauti rinkimuose visiškai nenustebino stebėtojų ir jau ilgą laiką buvo laikomas savaime suprantamu. Vienintelė intriga buvo ta, kada tiksliai jis praneš apie savo kampaniją ir kokiais klausimais ji remsis.
Dauguma manė, kad apie sprendimą kandidatuoti rinkimuose Putinas informuos gruodžio viduryje, galimai po savo kasmetinės spaudos konferencijos, kuri yra numatyta kitą ketvirtadienį, bet prieš valdančiosios „Vieningos Rusijos“ partijos konferenciją gruodžio 22-23 dienomis. Tai apriboja rinkiminę kampaniją iki trijų mėnesių, tačiau palieka pakankamai laiko Putinui užsiregistruoti nepriklausomu kandidatu.
Vakarų sankcijos ir šią savaitę paskelbtas Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimas uždrausti Rusijos komandai dalyvauti 2018 m. Žiemos olimpinėse žaidynėse greičiausiai lems, kad potenciali Putino prezidentinės kampanijos ir visos Rusijos žinutė pasauliui bus kur kas aštresnė.
Prezidento rinkimų diena kiek anksčiau buvo nukelta į kovo 18-ąją, kad sutaptų su Krymo aneksijos metinėmis, siekiant sustiprinti patriotinę dvasią, kol šalies politiniame pasaulyje neverda praktiškai jokios tikros intrigos.
Putinas gali nesijaudinti ir dėl tikro iššūkio – kaip jau yra įprasta, visi kiti kandidatai iš esmės bus tik senstantys opozicijos veikėjai, vaidinantys jiems priskirtus vaidmenis. Anksčiau šią savaitę paskelbta visuomenės apklausa parodė, kad joks kitas kandidatas neturėtų peržengti 10 proc. balsų barjero. Taip pat manoma, kad Putino kampanija tikisi gauti mažiausiai 70 proc. balsų palaikymą bei laukia 70 proc. gyventojų aktyvumo rinkimuose. Šalyje didėjant neužtikrintumui dėl politinio proceso, antrąjį tikslą pasiekti gali būti sudėtinga.
Nors visuomenės veikėja ir opozicijos žurnalistė Ksenija Sobčiak, Putino politinio mentoriaus duktė, sakė kandidatuosianti „prieš visus kitus“, yra plačiai manoma, kad ji varžysis su Kremliaus pritarimu, kad surinktų nepatenkintos liberalios mažumos balsus.
Vienintelis politikas, kandidatuojantis su realia savo kampanija ir turintis atstovybes Rusijos regionuose bei rengiantis nacionalinius kampanijos sambūrius, yra opozicijos lyderis ir aktyvus kovotojas su korupcija Aleksejus Navalnas. Labiausiai tikėtina, kad jam kandidatuoti nebus leidžiama dėl jam pateiktų kriminalinių kaltinimų, kuriuos stebėtojai laiko politizuotu bandymu užkirsti jam kelią dalyvauti prezidento rinkimuose. Pats Navalnas sakė organizuosiantis aktyvų rinkimų boikotą, jeigu jam nebus leista kandidatuoti.
