Psichologės patarimai, padėsiantys mėgautis gyvenimu čia ir dabar
Nuolatinis skubėjimas, įtemptas gyvenimo ritmas ir stresinės situacijos paverčia nerimą mūsų kasdieniu palydovu. Vieni su juo susidoroja lengviau, kitiems sekasi kiek sunkiau, tačiau ši būsena sunkumų atneša kiekvienam su ja susidūrusiam. Ilgai besitęsiantį stresą bei nerimą dažnai lydi ir suprastėjusi sveikata, miego problemos ar nuotaikų kaitos. Tad kokius metodus pasitelkti, norint suvaldyti nerimą? Kaip išmokti mėgautis esama akimirka? Patarimais dalijasi psichologė,  kognityvinės elgesio psichoterapijos kursantė Agnė Vaiciukevičienė.   

Spalvingi pusryčiai tamsiais rytais
Nors dienos pamažu ilgėja, bet rytai vis dar dažnai būna tamsūs ir niūrūs. Dėl tamsos ir vitaminų trūkumo, šiuo metų laiku ypač svarbi pilnavertė mityba ir pusryčiai, kurie ne tik suteiks energijos dieną, bet ir sustiprins organizmą maistingosiomis medžiagomis. Apie įvairias maistines savybes kartais pasufleruoja ir maisto produktų spalva, dėl to mitybos racione verta turėti visą vaivorykštę.

Sportuojančių klaidos – kaip jos atsiliepia sveikatai?
Nauji metai simbolizuoja naują pradžią, kurioje gausu sau duotų pažadų. Pradėti sportuoti ar sugrįžti į sportą – vienas dažniausių pasižadėjimų, tačiau jis taip pat dažnai ir lieka neįgyvendintas. Vaistininkas Deimantas Auškalnis sako, kad šio reiškinio priežastis – pradedančiųjų sportuoti klaidos ir jų sukeltos pasekmės, tačiau priduria, kad klysta net ir patyrę sportininkai.

Naujoji gydytojo Vadimo Dechtiario knyga „Įveikiant baimę“
Šioje knygoje iš esmės kalbu apie tai, ką mes žinome apie savo smegenis. Ir svarbiausia – kaip šias žinias pritaikyti praktikoje, sprendžiant kasdienes mūsų gyvenimo problemas, su kuriomis mes visi kartas nuo karto susiduriame. Joje aš pasakoju, kaip atsikratyti vidinio nerimo, baimės ir fobijų – tų nemalonių būsenų, nuo kurių šiuolaikiniame pasaulyje kenčia vis daugiau žmonių. Knygoje remiuosi moksliniais duomenimis, kuriuos jau daugiau nei penkiolika metų tyrinėju dėstydamas savo studentams neurologiją (Neuroscience) medicinos koledže, bet daugiausiai remiuosi savo darbo su žmonėmis patirtimi – iš pradžių dirbant psichoterapeutu, o vėliau ir hipnoterapeutu bei NLP specialistu.

Fiziškai aktyvių žmonių geležies anemija
Aktyviai sportuojantys dažnai siekia aplenkti savo galimybių ribas. Natūralu, kad dėl organizmui tenkančio didesnio krūvio svarbus ir ypatingas dėmesingumas savo sveikatai. Reguliariai profilaktinius tyrimus atliekantys sportininkai neretai susiduria ir su geležies anemija, dėl kurios gali nukentėti ir sportiniai rezultatai. Tiesa, net ir pastebėjus trūkumą, jį atstatyti ne visada paprasta.

7 patarimai, kaip sustiprinti akių sveikatą
Akys – sudėtingas funkcijas atliekantis žmogaus jutimo organas, suteikiantis daugiausiai informacijos: įvairių šaltinių duomenimis, regėjimas lemia 80–90 proc. visų mūsų žinių apie supančią aplinką. Šio mums ypatingai svarbaus organo sveikata įprastai suprastėja žiemą – vaistininkė Jurgita Jankauskienė įvardija to priežastis ir pataria, kaip pasirūpinti savo akimis.

Kas jums – gripas, koronavirusas ar tiesiog peršalimas?
Įsibėgėjus gripo sezonui, gyventojams dažnai nebeaišku, ko labiau bijoti – koronaviruso ar gripo. Nors jau trečią žiemą gyvename su COVID-19, vis dar keblu atskirti, kuo susirgome – gerklės skausmas, sloga, kosulys, karščiavimas, raumenų ir galvos skausmai būdingi abiem infekcijoms. Panašiai pasireiškia ir paprastas peršalimas.

Kaip nepasiduoti slogioms sausio emocijoms?
Kiekvienais metais sausio trečiasis pirmadienis laikomas liūdniausia metų diena. Didžiausių metų švenčių džiaugsmas baigėsi, oras už langų niūrus ir pavasario dar reikia šiek tiek palaukti, o kartais liūdesį kelia ir sąskaitos susikaupusios po švenčių, kai leidome sau atsipalaiduoti ir neskaičiuoti pinigų. Vis dėlto stiprių mokslinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad sausio trečiasis pirmadienis liūdniausia metų diena nėra, bet gydytoja, psichoterapijos konsultantė Monika Savičė pripažįsta, kad sausis dažnai yra labiausiai depresiškas metų mėnuo.

Perspėjimas nuolat išgyvenantiems stresą
Šiuolaikiniame pasaulyje stresas yra kone kasdienis palydovas, kiekvienam mūsų dėl tam tikro gyvenimo būdo, mitybos įpročių, fizinio aktyvumo lygio pasireiškiantis skirtingai. Tai turi įtakos širdies ir kraujagyslių sutrikimams, nuo kurių kasmet miršta apie 17 mln. žmonių. Apie šią problemą, kitus galimus streso padarinius bei valdymo būdus pasakoja  vaistininkė Laura Mockutė.

Šaltis ir kvėpavimo takų infekcijos – širdžiai pavojingas duetas
Žiemos metu daugiau pacientų sulaukia ne tik traumatologai, bet ir gydytojai kardiologai, kadangi žema oro temperatūra neretai lemia įvairius širdies veiklos sutrikimus. Kokį poveikį šaltis daro širdžiai, kraujagyslėms ir kraujospūdžiui bei kokie yra papildomi veiksniai, žiemą didinantys širdies sutrikimų riziką, atsako gydytoja kardiologė.

Pasirūpinkime savo širdimi ir kraujagyslėmis
Neretai kartojama, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra šių laikų visuomenės Achilo kulnas, tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai teigia, kad net 80 proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti. Tai padaryti leistų didesnis fizinis aktyvumas, sveikos mitybos propagavimas ir žalingų įpročių atsisakymas.

Naujųjų metų pažadas sau – geresnė sveikata
Mityba daro įtaką ne tik mūsų kasdienei savijautai, bet ir tam, kaip jausimės po kelerių ar net keliolikos metų. Įvairios ligos, taip pat onkologinės, neišsivysto dėl retkarčiais suvalgyto nesveiko maisto ar kitų organizmui žalingų veiksnių, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, ar tai nevirsta mūsų kasdieniais įpročiais. Todėl verta pagalvoti, ką ateinančiais metais galime daryti geriau, kad išliktume sveiki. Gydytoja dietologė Evelina Sabonaitytė dalijasi patarimais, kaip papildyti mitybą siekiant išvengti onkologinių ligų, kokių maisto produktų verčiau vengti ir kaip patiekalus paversti maistingesniais.