Šiuolaikiniame pasaulyje stresas yra kone kasdienis palydovas, kiekvienam mūsų dėl tam tikro gyvenimo būdo, mitybos įpročių, fizinio aktyvumo lygio pasireiškiantis skirtingai. Tai turi įtakos širdies ir kraujagyslių sutrikimams, nuo kurių kasmet miršta apie 17 mln. žmonių. Apie šią problemą, kitus galimus streso padarinius bei valdymo būdus pasakoja  vaistininkė Laura Mockutė.

Egzistuoja dvi streso rūšys: ūmus arba lėtinis. Specialistės teigimu, priešingai nei lėtinis stresas, kurį suformuoja nuolatinė įtampa ir nuovargis, trumpalaikis stresas ilgalaikės žalos žmogaus organizmui nedaro.  

„Lėtinis stresas išsekina organizmą, sumažėja imuninės sistemos atsparumas. Jis gali sukelti skydliaukės problemų, aritmiją, cukrinį diabetą ir kitas endokrinologines ligas. Didėja tikimybė susirgti onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis. Natūralu, kad streso sukeliami negalavimai labiau veikia vyresnio amžiaus žmones – jiems būdingos lėtinės ligos, todėl ir sutrikimus pakelti sunkiau nei jaunesniems“, – priduria L. Mockutė.

Vaistininkė pažymi, kad nuo streso rūšies priklauso žmogaus elgsena ir mityba. Patiriantis stresą asmuo paprastai arba persivalgo, arba badauja. Tai atitinkamai vadinama emociniu valgymu ir emociniu nevalgymu. Be to, atsiranda rizika išsivystyti šiuo metu itin plačiai paplitusiems valgymo sutrikimams.

„Esant nuolatiniam lėtiniam stresui antinksčiai gamina daugiau streso hormono kortizolio, kuris išbalansuoja ne tik visų hormonų darbą, bet ir gliukozės išskyrimą bei gliukozės virškinimą, imuninę sistemą ir kraujo spaudimą. Dėl didžiulio streso kiekio sutrinka visa širdies veikla, organų aprūpinimas deguonimi, padidėja pulsas, intensyvėja širdies ritmas, gali pakilti kraujospūdis ir atsirasti širdies sutrikimųׅ“, – dėsto specialistė.

Moksliniai tyrimai rodo, kad tipiškos streso sukeltos ligos – hipertonija, miokardo infarktas, kai kurios alerginės ligos, opaligė, migrena. Jis turi įtakos ir koronarinės kraujotakos prastėjimui. Ūmus stresas neretai gali tapti  ir kitų širdies problemų priežastimi. Statistika byloja, jog tie, kurie patiria ilgalaikį dvasinį stresą, dažniau miršta nuo kraujagyslių ligų.  

Mityba atlieka svarbų vaidmenį hormonų svyravimuose. Pagrindinis produktas, kuris didina streso hormono išsiskyrimą, yra cukrus, tad vaistininkė pataria jo kaip įmanoma labiau vengti. Pasak L. Mockutės, taip pat reikėtų atsisakyti energinių gėrimų, dėl kurių gali išsivystyti nemiga, mažiau vartoti uždegimą sukeliančių, perdirbtų maisto produktų ir vietoje jų rinktis visagrūdžius.  

Ji rekomenduoja atsakingai ir atidžiai plauti vaisius ir daržoves – tai padės išvengti kaip įmanoma daugiau pesticidų, kurie irgi turi įtakos hormonų balansui. Taip pat pataria atsisakyti trintų vaisių kokteilių. Geriau rinktis vaisius valgyti atskirai, į mitybos racioną įtraukti daugiau baltymų ir skaidulų turinčių produktų.

Sutrinto maisto nerekomenduojama valgyti dažnai, nes tai turi nepalankų poveikį virškinimo sistemai. Valgydami kietą maistą, pirmiausiai jį sukramtome, kramtymo metu išsiskiria seilės. Po to maistas per stemplę nukeliauja į skrandį, kur prasideda virškinimo procesas. O sutrinto maisto kelias yra kur kas greitesnis. Tai gali paskatinti vidurių užkietėjimą, nes lėtėja žarnyno peristaltika.

„Streso valdymui būtinas sveikas gyvenimo būdas: kokybiškas poilsis, geras darbo bei poilsio režimas, kokybiškas miegas ir aktyvus laisvalaikis“, – tikina ji bei priduria, jog ir kvėpavimo pratimai, joga, meditacija gali padėti suvaldyti stresą ir sumažinti kortizolio išsiskyrimą.  

Ji primena, jog ne mažiau svarbus teisingas Omega-3, Omega-6 ir Omega-9 riebalų rūgščių santykis, tinkamas vitaminų ir mineralų kiekis organizme, mat tai prisideda prie širdies darbo gerinimo. Taip pat specialistė ragina nepamiršti vartoti ir kitų medžiagų, stiprinančių imunitetą: vitaminų C ir D, cinko bei seleno.