Režisavo: André Øvredal. Vaidina: Zoe Colletti, Michael, Austin, Gabriel Rush, Austin Zajur
„Šiurpios istorijos pasakojimui tamsoje“ (Scary Stories To Tell In The Dark) iš pradžių buvo trijų knygų serija, kuri gąsdino vaikus baisiomis pasakomis apie baubus ir jas papildydavo kraupinančiomis jų iliustracijomis. Tad kai buvo nuspręsta adaptuoti šias knygas į filmą, šiai užduočiai buvo parinkti tikri žanro ekspertai: režisierius André Øvredalas, savo repertuare turintis tikrai neprastų siaubo filmų, bei prodiuseris Guillermo del Toro, pritaikantis savo projektams unikalią viziją. Siaubo aspektu šis filmas tikrai patenkina aukštus lūkesčius ir pateikia keletą tikrai kraupinančių scenarijų, tačiau pagrindiniam siužetui nepavyksta intriguojančiai jų sujungti.
1968-ųjų metų Helovinas. Šventės metu keturių paauglių grupelė nusprendžia aplankyti seną, baisiomis legendomis apipintą namą. Sakoma, kad ten gyvenusi turtinga šeima turėjo dukrą, kuri buvo paslėpta nuo pasaulio, tačiau vaikai galėdavo išgirsti jos pasakojamas istorijos, po kurių jie mirdavo paslaptinga mirtimi. Pagrindiniai herojai randa šias istorijas užrašytas knygoje ir ją pasiima namo. Greitai jie pamato, kad ši knyga pradeda pati rašyti naujas pasakas, kurios užsibaigia veikėjų mirtimi.
Neabejotinai, geriausi ir stipriausi filmo momentai atsiranda iš tų šiurpių istorijų pasakojimui tamsoje. Monstrų dizainas yra įspūdingas ir kraupus, ištrauktas tiesai iš knygos illiustracijų, kurios baugino jaunus vaikus. Kiekviena istorija turi savo baubą ir paprastą idėją, kuri yra puikiai išnaudojama siaubo scenarijams, kuriuose nelaiminga auka pakliūna į akistatą su mistiniu padaru. Ir, po velnių, tie siaubo scenarijai tampa tikrai košmariški! Istorijos yra ištrauktos lyg iš blogiausio sapno, neišvengiamos situacijos, kurios nustebina savo žiaurumu. Tai dar labiau pagirtina, kad tokie dalykai vyksta puikiai išaudoto PG-13 amžiaus cenzo ribose: filmas neaptaško ekrano kraujais ir viduriais, tačiau herojų likimus labiau palieka vaizduotei, kas daro šias istorijas dar šiurpesnes. Ir reikia paminėti, kad šie siaubo segmentai yra puikiai sustatyti ir surežisuoti. Režisierius moka kelti įtampą ir baimę iki paskutinės sekundės prieš kirsdamas su galingu netikėtu pagąsdinimu (angl. jump scare), kurie šiame filme yra puikiai išnaudojami. Kraupūs monstrai, įstatyti į košmariškas ir neišvengiamas situacijas, kurios dar yra paremtos šauniu režisavimu, sukuria tikrai įtemptus ir kvapą gniaužiančius momentus.
Vis dėlto, likęs filmas nėra toks jau įtraukiantis. Originali knyga neturėjo vientisumo, kiekvienas skyrius buvo trumpa, atskira istorija. Tačiau šitoks pasakojimo būdas filmui netinka, todėl iš knygos adaptuotus, tarpusavyje nesusijusius, siaubo segmentus jungia ne toks įdomus centrinis siužetas. Tai yra klasikinė ir ne kartą žanro fanams matyta mistika: praeityje kažkas baisaus įvyko ir dabar reikia išsiaiškinti visą šalutinę istoriją, kuri filmui progresuojant apkraunama vis daugiau nelabai reikalingos informacijos. Tai nuveda į kur kas silpnesnį trečią veiksmą, kuris atsikrato lėtos įtampos, o siužetas pradeda remtis laimingais atsitiktinumais ir galų gale užsibaigia iš oro atsiradusiomis užuominomis į tęsinį, vietoj padorios pabaigos.
Aktoriai yra solidūs ir prie jų vaidinamų vaikų sunku prisikabinti. Intro montažas lengvai supažindina su kiekvienu veikėju, taip pat padeda ir retkarčiais sklindantis humoras. To tikrai užtenka pamėgti veikėjus, kurių paskirtis yra pakliūti į mirtinas, košmariškas situacijas. Taip pat verta paminėti 68-ųjų metų laikotarpį, kuriame vyksta siužetas. Filmas ne kartą bruka Nixono rinkimus bei šaukimus į Vietnamo karą, bet išskyrus vieną veikėją, visa tai didelės svarbos neturi. Kita vertus, panašios mažos laikmečio detalės vis tiek teigiamai paįvairina filmą ir prisideda prie atmosferos.
Nors idėją buvo galima išnaudoti ir geriau, kai neįtraukiantis centrinis siužetas ir įspūdingi siaubo scenarijai atrodo lyg iš dviejų skirtingų filmų, „Šiurpios istorijos pasakojimui tamsoje“ yra tikrai solidi vasaros pramoga siaubo žanro megėjams. Unikalūs monstrai ir realybę laužantys košmarai nustebina savo fantazija bei netikėtu žiaurumu ir vien dėl jų šį filmą verta pamatyti.
