Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis uždraustas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes. Už teisės akto pakeitimus balsavo 116 Seimo narių, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.
„Žinia yra aiški – smurtas prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės, yra draudžiama. Paklauskime kiekvienas savęs, kokios Lietuvos norime ateityje: su fizinėmis bausmėmis ar be? Atsakymas akivaizdus“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Prie šio įstatymo projekto dirbo tiek nevyriausybinių organizacijų, tiek valstybės sektoriaus specialistai, dirbę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje suburtose darbo grupėse. Įstatyme apibrėžiama, kad smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai.
Priimtais pakeitimais nuspręsta įtvirtinti ir apibrėžti smurto prieš vaiką formas: fizinį smurtą, psichologinį smurtą, seksualinį smurtą ir nepriežiūrą.
Siekiant saugoti ir garantuoti vaiko teises valstybė įsipareigoja imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo ir kitų priemonių užtikrinti vaiko apsaugą nuo visų formų smurto, įskaitant fizines bausmes, kurį jis gali patirti iš tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ar kurio nors kito vaiką prižiūrinčio asmens.
Visas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas bus svarstomas Seimo pavasario sesijoje. Pataisose siūloma, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba (VTAT) nustatys vaiko situacijos grėsmės lygį (nulinis, pirmas, antras, trečias). Nustačius nulinį lygį skiriamos bendruomeninės paslaugos. Nustačius pirmą grėsmės lygį – per 5 darbo dienas, o nustačius antrą grėsmės lygį – per 1 darbo dieną organizuojamas vaiko atvejo nagrinėjimas, taikoma atvejo vadyba ir sudaromas šeimai ir vaikui pagalbos planas.
„Jei kas nors bendruomenėje identifikuotų smurto atvejį, tai turėtų pranešti policijai ir vaiko teisių apsaugos tarnybai. Vaiko teisių apsaugos specialistas tą pačią dieną turėtų susitikti su vaiku […] turėtų įvertinti vaiko grėsmės lygmenį“, – kaip pavyzdį pateikė ministras.
VTAT, nustačius trečią grėsmės lygį, vaiką skubiai paima iš jam nesaugios aplinkos ir siunčia į šeimą mobilią komandą, kuri ne vėliau kaip kitą darbo dieną pradeda intensyvų darbą su vaiko tėvais, kuris trunka 14 dienų. Atvejo vadybininkai šeimai teikia rekomendacijas ir sudaro pagalbos planą. Vaikas trečios grėsmės rizikos atveju paimamas iš šeimos ir perduodamas profesionaliems globėjams, dėl kurių įteisinimo Seimas taip pat sprendžia šiuo metu. Jei per metus situacija šeimoje nepagerėja, atvejo vadybininkas kreipiasi į VTAT dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos, jam nustatyti laikinąją globą ar pakeisti globėją.
Taip pat centralizuojama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo sistema, valstybės (perduotą savivaldybėms) funkciją keičiant į valstybės vykdomą vaiko teisių apsaugos funkciją. Keičiamas savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių statusas į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos padalinius – vaiko teisių apsaugos tarnybas.
„Dalį paslaugų vaiko teisių apsaugos specialistams nuimame. Stengsimės iš to užtikrinti naktinį budėjimo režimą. Resursų reikės pridėti mobiliosioms komandoms. Planuojame, kad rajone būtų po mobilią komandą, kuriuose dirbtų po tris žmones ir vienas iš jų būtų psichologas“, – sakė L.Kukuraitis.
Ministras teigė, kad resursų reikės dešimties mobiliųjų komandų steigimui (30 etatų) ir ūkinei daliai, kad jos dirbtų – tai automobilių, patalpų nuomai ir išlaikymui. Tai valstybei papildomai turėtų kainuoti apie 2 mln. eurų. Šiuo metu skirti 6 mln. eurų, tačiau pilnam projekto įgyvendinimui reikia 8 mln. eurų.
Įstatyme taip pat siekiama įtraukti nuostatą, kad vaikui, nesulaukusiam 14 metų, turi būti užtikrintas saugumas nakties metu. Tai reiškia, kad vaikas iki 14 metų negalėtų būti paliktas vienas naktį. „Jei vaikas paliekamas nesaugioje aplinkoje, tai tėvai baudžiami administracinėmis baudomis“, – sakė SADM Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė.
LR Seimo ir SADM informacija
