Krašto apsaugos finansavimo klausimas išlieka

Seimui krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pristatė 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama dar šiemet padidinti asignavimus krašto apsaugai 130 mln. litų. Teikiamu įstatymo projektu siūloma Krašto apsaugos ministerijai papildomai skirti 85 mln. litų biudžeto asignavimų. Pagrindinis šių lėšų šaltinis yra šiemet prognozuojamos didėjančios akcizų pajamos. Taip pat pasiūlyta padidinti Privatizavimo fondo sąmatą ir iš jų krašto apsaugai papildomai skirti dar 45 mln. litų. Teisės akto pakeitimai parengti, atsižvelgiant į poreikį didinti gynybos finansavimą dėl kintančios geopolitinės ir saugumo padėties Europoje po Rusijos agresijos Ukrainoje, siekiant vykdyti narystės NATO įsipareigojimus, ir į Seime atstovaujamų politinių partijų 2014 m. kovo 29 d. susitarimo kasmet didinti lėšas, skiriamas krašto apsaugai, kad jos 2020 metais pasiektų 2 proc. BVP. Patikslintame 2014 m. valstybės biudžete pajamos kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarytų 26 mlrd. 158,4 mln. litų, asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti – 27 mlrd. 118,4 mln. litų (asignavimai viršytų pajamas 960 mln. litų). Dėl įstatymo projekte siūlomų pakeitimų šių metų valstybės biudžeto deficitas padidėtų 20 mln. litų. Pagal projektą padidintos prognozuojamos akcizų pajamos sudarytų 3 mlrd. 545,6 mln. litų, t. y. 65 mln. litų daugiau, nei patvirtintame 2014 m. biudžete. Pajamų iš akcizų prognozė patikslinta atsižvelgiant į pagerėjusį nuo praėjusių metų paskutiniųjų mėnesių akcizų surinkimą.

N. Venckienė - nebe Seimo narė

Seimas ketvirtadienį per apkaltą panaikino daugiau kaip metus parlamente nesirodančios „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnės Neringos Venckienės mandatą. Toks nutarimo projektas slaptu balsavimu priimtas 95 Seimo nariams balsavus už, 9 prieš, 5 susilaikius. 9 biuleteniai buvo sugadinti. Šis nutarimas įsigalioja jį paskelbus visuomenės informavimo priemonėse. Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį slapta balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių, t.y. ne mažiau kaip 85 parlamentarai. Balsavime dalyvavo visų frakcijų atstovai, išskyrus „Drąsos kelio“ partijos narius bei didžiąją dalį „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos. N.Venckienė svarstant jos apkaltą Seime nedalyvavo. Seimo statutas numato, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats arba per savo advokatą, tačiau jeigu nepasirodo neturėdamas tam svarbių priežasčių, nedalyvavimas netrukdo apkaltos bylą nagrinėti Seime. Konstitucinis Teismas savo išvadoje dėl N.Venckienės pažymėjo, kad Seimo nario pareiga yra dalyvauti Seimo darbe, taip pat ir lankytis posėdžiuose. Teismo vertinimu, N.Venckienė, be pateisinamos priežasties nedalyvavusi Seimo ir jo komiteto posėdžiuose, pareigas ėjo nesąžiningai, veikė asmeninius interesus iškeldama aukščiau už Tautos ir valstybės interesus, sąmoningai nevykdė Seimo nario pareigų, taip parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, taigi neveikė taip, kaip įpareigoja duota Seimo nario priesaika. Tai yra antras kartas, kai Seimas per apkaltą panaikina parlamentaro mandatą. 2010 metais parlamentas irgi dėl posėdžių nelankymo panaikino Lino Karaliaus mandatą.

Išbraukta iš Seimo darbotvarkės

Seimas ketvirtadienį nutarė iš darbotvarkės išbraukti Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo įstatymų projektus, kurie įteisintų originalią pavardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis ir leistų platesnį lenkų kalbos vartojimą viešajame gyvenime. Tautinių mažumų įstatymo projektas išbrauktas pasiūlius valdančiajai Socialdemokratų frakcijai, projektai dėl originalios pavardžių rašybos dokumentuose – opozicinių konservatorių siūlymu. Valdantieji anksčiau yra ne kartą žadėję paramą koalicijos partnerės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos inicijuojamam Tautinių mažumų įstatymo projektui, tačiau jis iki šiol nesvarstytas Seime. Socialdemokratai ketvirtadienį vieningai palaikė siūlymus projektus išbraukti iš darbotvarkės. Priimti Tautinių mažumų įstatymą, kuris leistų ir dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles tautinių mažumų gyvenamose teritorijose, siekia Lietuvos lenkų rinkimų akcija. LLRA lyderis Valdemaras Tomaševskis tvirtina, jog valdantieji žada paramą minimam projektui ir jis bus priimtas dar šioje pavasario sesijoje. Tautinių mažumų įstatymo klausimą LLRA per politinės tarybos posėdį anksčiau buvo kėlusi ne kartą, partneriai vis žadėdavo paramą, tačiau projektas vis išbraukiamas iš darbotvarkės. LLRA atstovo J.Narkevičiaus inicijuotas projektas, kuriam Seime po pateikimo buvo pritarta 2010 metais, siūlo grąžinti anksčiau galiojusią Tautinių mažumų įstatymo redakciją. Projektas numato, kad tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamose vietovėse valstybės įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos gali būti vartojama ir tautinės mažumos kalba, taip pat šalia lietuvių kalbos leidžiami užrašai tautinės mažumos kalba.

Reformos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fonde

Seime svarstomos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, ketinama reformuoti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Darbo grupė jau parengė fondo pertvarkymo projektą, kurį teikia svarstyti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas teikia paramą viešosios informacijos rengėjų kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams. Jis konkurso tvarka perskirsto maždaug 8 milijonus valstybės lėšų projektams, kuriuos pateikti galima pagal 11 programų. Tačiau jau treji metai diskutuojama, kad fondo veiklą reikėtų reformuoti – esą ji neskaidri, Specialiųjų tyrimų tarnyba turėjo priekaištų projektų ekspertavimo tvarkai. Seime sudaryta darbo grupė parengė naują Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projektą. „Dažnai pareiškėjai nežino, kur kokį projektą reikėtų teikti. Vienos programos buvo padarytos pagal tematiką, kitos pagal technologiją, trečios pagal regioniškumą. Šiuo metu apsispręsta dėl 5 programų, kurios padarytos pagal technologijas“, – tvirtina Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa Navickienė. Tokiam programų paskirstymui nepritarė keli darbo grupės nariai. „Manau, kad dar 2011 metais prasidėjusi to fondo pertvarka iš esmės yra kosmetinė, jokių esminių pakeitimų nematau. Galvoju, kad sudaromos priemonės dar neskaidresnei fondo veiklai. Pirmiausia, turiu omeny fondo skirstymą į programas, kurios ne tik kad neracionalios, bet ir įtartinos“, – teigia Meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis. Diskutuojama ir dėl projekte siūlomų fondo tarybos narių skaičiaus. Dabar taryboje 11 narių, siūloma, kad būtų 7.

Ne šalies piliečiai - politinėse partijose

Užsienio šalių piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, galės tapti politinių partijų nariais – taip trečiadienį posėdyje nusprendė Vyriausybė. Iki šiol mūsų šalies teisės aktai nenumatė tokios galimybės. Europos Komisija yra informavusi Lietuvą, jog teisės aktų nuostatos, ribojančios Lietuvoje nuolat gyvenančių Europos Sąjungos piliečių teisę dalyvauti politinių partijų veikloje, neatitinka Sutarties dėl ES veikimo. Toks Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų neatitikimas ES teisės aktams paskatino įstatymo projekto parengimą, kurio nepriėmus Lietuvai galėjo grėsti piniginės sankcijos. ES piliečiams, kurie nėra Lietuvos piliečiai, teisė būti kandidatais vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose yra suteikiama, tačiau nesant galimybės šiems piliečiams įsteigti politinę partiją ar tapti politinės partijos nariais, asmenys, ketinantys tapti kandidatais rinkimuose, atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su kandidatais, kurie yra Lietuvos piliečiai. Todėl šiandien priimtas įstatymo projektas užtikrins Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams teisę būti kandidatais per vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimus tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir Lietuvos piliečiams. Politinės partijos nariais galės būti tik Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitos ES valstybės narės piliečiai, kurie teisėtai gyveno Lietuvos teritorijoje pastaruosius penkerius metus.

Susitarimai dėl „Rail Baltica“ - šeštadienį

Premjeras Algirdas Butkevičius tikisi su Latvijos premjere Laimdota Straujuma ir Estijos premjeru Taavisu Roivasu šeštadienį pasirašyti susitarimus dėl milijardinės vertės europinės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ bendros įmonės steigimo. Susitikime Taline dalyvaus ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso. Trečiadienį trijų Baltijos šalių derybininkai susitarė dėl bendros įmonės akcininkų sutarties nuostatų, įskaitant ir daug ginčų kėlusį Vilniaus prijungimą prie „Rail Baltica“ vėžės. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sakė tikįs, jog pokyčių dėl sutarties nebeturėtų būti. Tačiau, pasak jo, Vilniaus prijungimo finansavimo klausimas dar neišspręstas, nes tam reikia pakeisti kai kuriuos ES teisės aktus, kurie leistų maždaug 100 km ilgio trasos nuo Kauno iki Vilniaus statybą finansuoti iš europinių pinigų. Anot Lietuvos ministro, ES teisės aktus dėl finansavimo būtų galima peržiūrėti 2017 metais. Bendra trijų Baltijos šalių įmonė kuruos projekto vykdymą, taip pat teiks paraiškas Europos Komisijai dėl geležinkelio statybų finansavimo. Trečdalį įmonės akcijų valdys „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „Rail Baltica“ statyba, o likusias akcijas - Latvijos ir Estijos bendrovės. Bendras „ Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų. Lietuva iki 2015 metų pabaigos numato nutiesti 1,3 mlrd. litų vertės naują europinės 1 435 milimetrų vėžės geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno, o įgyvendinant bendrą trijų Baltijos šalių projektą - po 5-7 metų - dar apie 4,4 mlrd. litų vertės nuo Kauno iki Latvijos sienos su atšaka iki Vilniaus. Šiuo metu geležinkelis Lietuvoje yra rusiškos 1 520 milimetrų vėžės. Europinės vėžės geležinkelis sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno.