Kuomet atskriejo elektroninis organizatorių kvietimas iš Vilniaus sudalyvauti tradiciniame kasmetiniame bėgime „Gyvybės ir mirties keliu”, klausėmės J. Bramso koncerto fortepijonui, atliekamo dabar prestižiniame Rice universitete Houston (Texas) besimokančios pirmakursės – penkeri metai po istorinės Sausio 13-osios Amerikoje gimusios lietuvaitės pianistės Rūtos Kuzmickaitės – koncerto Portlende: ji buvo sugrįžusi šventiniam laikotarpiui pas savo šeimyną į Oregoną… užburiančiame muzikos garsų pasaulyje užgimė originali idėja – kodėl gi JAV gyvenantiems lietuviams simboliškai neprisijungus prie tradicinio pagarbos bėgimo Tėvynėje, kuriame šiemet savo ištvermę pademonstravo rekordinis daugiau nei 4 tūkstančių dalyvių būrys? Tikėjimas, pasiaukojimas ir laisvė – šie žodžiai mūsų tautai tampa dar svarbesni minint Laisvės gynėjų dieną, nesvarbu, kur mes begyventume.
Skirtingai nei Antakalnio kapinėse, už Atlanto gyvenančių lietuvių prie starto linijos šįryt Portlende nesveikino nei Lietuvos, nei vietinės valdžios atstovai, tačiau „Rožių” miesto Willamette parke prie tokio paties pavadinimo upės susirinkusių tautiečių būryje išsiskyrė... rusai Andrejus, augęs Kazachstano Sibirinėje dalyje, Miša bei Saša, taip pat kilę iš tolimojo Sibiro platybių. „Jūs, lietuviai, vienybės nepraradote, gyvendami ir pas mus – Amžino įšalo žemėje”, – su rokiškėne Rūta 2007 metais JAV sukūręs šeimą sakė iš Irkutsko kilęs Michailas, išdidžiai perėmęs trispalvę iš šių eilučių autoriaus tik tam, kad 9 kilometrų distancijos pabaigoje ją perduotų kaunietei – bėgikų grupės vadovei Ingai, kurios vyras Andrejus yra gimęs Semipalatinske (dabartiniame Semėjuje). Abiejų „tarybinių” šeimų atžalos Tomas, Maksimus ir Dominique lanko pereitais metais įkurtą lituanistinę „Atžalyno” mokyklą, o Andrejus ir Miša visuomet uoliai padeda tėvų komitetui. Liberaliajame Portlende nė su žiburiu nerasi arabų kilmės teroristų, kurie šaudytų krikščionis, niekas negrasina ir žydams, o rusai palaiko vietinę lietuvių bendruomenę bei gėrisi mūsų tautiečių patriotizmu, sugebėjimu emigracijoje gyventi tarsi vienoje didelėje šeimoje.
Kaip ir Lietuvos sostinėje, „Rožių” miesto trasoje buvo daug palaikančiųjų bėgikus ankstyvą ūkanotą sekmadienio rytmetį. Nors didžiausiame Oregono valstijos mieste nėra Vilniaus Televizijos bokšto ir niekuomet per jo gatves nevažiavo rusiški tankai, laisvę dievinantys Portlendo gyventojai su nuoširdžiu susižavėjimu sveikino savo valstybės vėliava nešinus lietuvius, bėgančius paminėti vieną svarbiausių savo nesenos istorijos sukakčių. Sužinojome, kad bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ keliasi ir į kitus Europos miestus. Kaip žinia, praeitą savaitgalį tokiu pačiu metu Belgijoje gyvenantys lietuviai ir Lietuvą mylintys bičiuliai iš įvairių ES valstybių antrą kartą prisijungė prie pagarbos bėgimo ir jame dalyvavo geras pusšimtis bėgikų, o šiemet pirmą sykį šią gražią tradiciją palaikė ir Portlendo apylinkėse gyvenantys mūsų tautiečiai – kitąmet tikėkimės, kad prie mūsiškių prisijungs ir kitų didesnių JAV miestų atstovai.
Tuo tarpu Portlendo lietuviai jau kitą savaitę laukia garbingo svečio iš Vašingtono – Sausio 13-osios proga į Portland State University bei World Affairs Council Oregone paskaitų atvykstančio skaityti LR ambasadoriaus JAV ir Meksikoje Žygimanto Pavilionio bei po truputį ruošiasi garsiajam maratoniniam bėgimui „Hood to Coast“ (nuo Mt. Hood viršukalnės iki Ramiojo vandenyno pakrantės), kuriame „Lituanica“ dalyvaus trečią sykį.
Lauryno R. Misevičiaus tekstas, Dariaus Kuzmicko nuotr.
Lietuvės suburtoje komandoje kartu bėgo ir rusai Miša (iš kairės), Andrejus (antras iš kairės) bei Saša (penktas iš kairės) [/caption]
Simboliškame bėgime dalyvavo ir Portlende šiuo metu apsigyvenęs dr. Eugenijus Urnežius (kairėje) su sūnumi Kostu[/caption]
Kvietimą prisijungti prie Vilniuje vykusio bėgimo dalyvių priėmė Inga Sadaunikaitė-Kozhevnikov (su vėliava), subūrusi lietuvių grupę ir už Atlanto[/caption]
